Prisijungdamas prie šios iniciatyvos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad ankstyvas šių infekcijų nustatymas ir laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ligų komplikacijų, mažina infekcijų plitimą ir suteikia galimybę apsaugoti tiek savo, tiek aplinkinių sveikatą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Diagnozuojama, kai liga jau pažengusi
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didelė dalis žmonių, gyvenančių su virusiniais hepatitais B ir C, nežino apie savo infekciją. PSO pabrėžia, kad nepakankamas ištyrimas ir vėlyva diagnostika išlieka viena svarbiausių kliūčių veiksmingai šių infekcijų kontrolei. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2024 m. duomenimis, pusė ŽIV infekcijos atvejų Europos regione nustatomi pavėluotai, kai imuninė sistema jau būna pažeista.
Vertinama, kad 65 proc. hepatito B ir 59 proc. hepatito C atvejų vis dar lieka nediagnozuoti. Tuo pačiu metu stebimas ryškus lytiškai plintančių infekcijų augimas: 2015–2023 m. sifilio atvejų skaičius padidėjo 86 proc., o gonorėjos atvejų skaičius išaugo 300 proc.
ŽIV infekcijai, lytiškai plintančioms infekcijoms bei virusiniams hepatitams B ir C būdinga besimptomė ligos eiga. Todėl užsikrėtus ir laiku nenustačius šių infekcijų, ligos gali progresuoti, išsivystyti komplikacijos, o infekcijos perdavimo rizika kitiems išlieka net žmogui apie tai nežinant. Dėl šios priežasties reguliarus profilaktinis pasitikrinimas yra svarbus tiek ankstyvai diagnostikai, tiek infekcijų plitimo prevencijai. Gyventojams, įvertinus galimą užsikrėtimo riziką, rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti, o nustačius infekciją – konsultuotis su gydytojais specialistais dėl tinkamo gydymo.
Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus antiretrovirusinių vaistų vartojimas leidžia veiksmingai kontroliuoti ligą: sulėtina jos progresavimą, padeda išvengti AIDS stadijos, išsaugoti gerą savijautą ir darbingumą. Be to, veiksmingas gydymas sumažina infekcijos perdavimo riziką kitiems asmenims. Lietuvoje ŽIV gydymas kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Nuo virusinio hepatito B galima apsisaugoti skiepais – vaikai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nors vakcinos nuo hepatito C nėra, šiuolaikinis gydymas, kompensuojamas PSDF lėšomis, leidžia visiškai pasveikti nuo šios ligos. Ištyrimas dėl hepatito C pradedamas atrankiniu laboratoriniu kraujo tyrimu (anti-HCV testu), o prireikus atliekami papildomi patvirtinamieji tyrimai.
Primename, kad nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C gali visi Lietuvos gyventojai, gimę 1945–1994 m. ir nepriskiriami rizikos grupėms, taip pat rizikos grupėms priskiriami asmenys. Dėl išsamesnės informacijos apie nemokamą hepatito C tyrimą rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kur ir kaip galima pasitikrinti?
Pasitikrinti dėl ŽIV, LPI, hepatito B ir C galima sveikatos priežiūros įstaigose arba atliekant savikontrolės testus namuose. Anonimiškai ir nemokamai atlikti atrankinius greituosius testus bei pasikonsultuoti galima nevyriausybinėse organizacijose. Išsamią informaciją apie ištyrimą ir vietas, kur galima pasitikrinti dėl ŽIV rasite čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/pasauline/istyrimas-del-ziv/ arba https://www.testfinder.info/?country=Lithuania&city=
NVSC specialistai pažymi, kad greituoju atrankiniu ar savikontrolės testu gautą teigiamą rezultatą privaloma patvirtinti laboratoriškai, todėl būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Daugiau apie ŽIV, LPI, hepatitus B ir C galite sužinoti apsilankę NVSC svetainėje adresu.
„Europos testavimo savaitę“ inicijuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kartu su kitomis šalimis nuo 2013 metų du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.
