Vis daugiau žmonių pagalbos ieško psichologinėse konsultacijose ar psichoterapijoje — tiek gyvai, tiek internetu, pavyzdžiui, per Hedepy.lt, kur specialistų galima rasti be ilgo laukimo. Tyrimai rodo, kad profesionali pagalba padeda sustabdyti perdegimo progresą ir atkurti kasdienę pusiausvyrą.
Kas iš tikrųjų yra perdegimas?
Perdegimas — tai ilgalaikio streso sukelta emocinio, psichologinio ir fizinio išsekimo būklė. Ji vystosi lėtai, panašiai kaip lėtinis stresas, o simptomai ilgą laiką gali būti pateisinami „nuovargiu“ arba „įtemptu periodu“.
Būdinga:
- jausmas, kad nuolat reikia padaryti daugiau,
- nerimas dėl rezultatų,
- įtampos režimas be poilsio,
- vis mažesnis džiaugsmas iš veiklų, kurios anksčiau teikė pasitenkinimą.
Pirmieji perdegimo simptomai: ką pastebėti?
Psichologiniai požymiai
- dažnesnis susierzinimas,
- sumažėjęs motyvacijos lygis,
- nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus,
- abejingumas ar neigiamas požiūris į darbą,
- sumažėjusi savivertė,
- nerimas, depresinės mintys.
Fiziniai požymiai
- miego sutrikimai,
- virškinimo problemos,
- apetito pokyčiai,
- koncentracijos ir atminties suprastėjimas,
- sumažėjęs darbingumas.
Tai — kūno signalai, kad ilgalaikis stresas viršijo ribą.
Perdegimo sindromo etapai
Perdegimo procesas dažniausiai vystosi 4 etapais:
- Lengvas nepasitenkinimas – atsiranda nuovargis, tačiau dar nesuprantame, kad kažkas negerai.
- Nesąmoningas įžvelgimas – bloga nuotaika, irzlumas, emocijų perkėlimas ant kitų.
- Sąmoningas ignoravimas – suvokiame savo būklę, bet stengiamės ją slopinti, o ne spręsti.
- Trauma – išsekimas tampa lėtinis, gali prasidėti panikos priepuoliai, fiziniai simptomai.
Kuo anksčiau atpažinsime pirmuosius signalus, tuo mažesnė rizika, kad būklė gilės.
Ką daryti, jei įtariate perdegimą?
1. Nebeneigti savo būsenos
Perdegimas nėra „tingėjimas“ ar „blogas laikotarpis“. Tai organizmo reakcija į chronišką stresą.
2. Sumažinti tempą
Laikinas atsitraukimas nuo intensyvios veiklos — pirmas atkūrimo žingsnis.
3. Peržiūrėti ribas
Dažnai perdegimą lemia ne per didelis darbo kiekis, o neveikiančios ribos: nesugebėjimas sakyti „ne“, būti visiems visada pasiekiamam.
4. Ieškoti psichologinės pagalbos
Psichoterapija padeda identifikuoti perdegimo priežastis, keisti žalingus mąstymo modelius, sustiprinti savivertę ir sugrąžinti kontrolės jausmą.
Žmonės vis dažniau renkasi nuotolines konsultacijas, nes jos suteikia privatumą ir greitą prieinamumą. Plataus tinklo specialistų galima rasti Hedepy.lt svetainėje.
Kaip psichoterapija padeda įveikti perdegimą?
Terapinis procesas padeda:
- atpažinti žalingas mintis, kurios palaiko įtampą,
- mokytis nustatyti ribas,
- mažinti nerimą,
- grąžinti į kasdienybę sveiką motyvaciją,
- atstatyti santykį su darbu ir savimi.
Terapija — tai saugi erdvė, kurioje žmogus gali pirmą kartą atvirai įvardyti, kad yra pavargęs.
Šaltiniai
- Maslach C., Leiter M.P. Understanding the Burnout Experience: Recent Research and Its Implications. Annual Review of Psychology.
- WHO. Burn-out as an occupational phenomenon: International Classification of Diseases. World Health Organization, 2019.
- LSMU Psichiatrijos klinikos duomenys apie perdegimo paplitimą.
