Pasak Eglės Laskauskaitės, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovės, ši sąsaja – tik viena iš itin plataus masto tyrimo išvadų, leidžiančių pažvelgti į Lietuvos visuomenės savijautą ne fragmentiškai, o sistemiškai.
„Kalbėdami apie savijautą, dar nesame įpratę remtis faktais – dažniau vadovaujamės pojūčiais ar pavienėmis patirtimis. To priežastis paprasta: iki šiol Lietuvoje trūko iš tiesų išsamaus, skirtingas sritis apimančio ir tarptautiniais standartais grįsto tyrimo. Nacionalinis savijautos indeksas leidžia pirmą kartą aiškiai pamatyti, kur esame kaip visuomenė, ir suprasti, kodėl jaučiamės būtent taip. Mūsų tikslas – ne tik pamatuoti savijautą, bet ir edukuoti, skatinti prevenciją bei padėti žmonėms sąmoningiau rūpintis savimi kasdien“, – sako E. Laskauskaitė.
Todėl pirmą kartą šalyje „Eurovaistinė“ drauge su sveikatos ir duomenų ekspertais ištyrė lietuvių emocinę, fizinę sveikatą, nustatė laimės indeksą ir iš šių trijų rodiklių išvedė NSI. Tyrimo partnerė „Hubel“ 2025 m. birželį apklausė daugiau nei 2 tūkst. 18–74 metų amžiaus gyventojų iš visos šalies – dvigubai daugiau nei Lietuvoje paprastai apklausiama reprezentatyviose apklausose.
Pagrindinė tyrimo išvada: Nacionalinis savijautos indeksas siekia 64,1 – tai rodo, kad lietuviai jaučiasi vidutiniškai. Tačiau dar svarbiau, kas slypi už šių skaičių – NSI leido atskleisti konkrečias priežastis ir kasdienius pasirinkimus, lemiančius su sveikata susijusias problemas visuomenėje.
3 pagrindiniai perdegimo požymiai
Žvelgiant į NSI duomenis, viena iš ryškiausių sąsajų yra tarp savijautos ir darbo. Tyrimas atskleidė, kad 48 proc. gyventojų didžiausią stresą patiria dėl darbo ar mokymosi keliamos įtampos – tai dažniausiai įvardijamas streso šaltinis Lietuvoje. Jis lenkia tiek finansinius rūpesčius (36 proc.), tiek sveikatos problemas (35 proc.) ar santykių iššūkius (33 proc.).
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis pastebi, kad tyrimo duomenys daug pasako apie visuomenę – juk sakinys „grįžtu po darbo ir nenoriu nieko“ ne vienam atrodo beveik norma.
„Viskas priklauso nuo to, kiek laiko tokia būsena tęsiasi. Jei nuolatinis nuovargis ir nenoras užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, tai jau rimtas ženklas, kad reikia pradėti kažką keisti. Paprastas nuovargis turėtų praeiti gerai išsimiegojus. Tačiau jei žmogus miega 7–8 valandas ir vis tiek jaučiasi nepailsėjęs, tai vienas iš požymių, rodančių, kad organizmas artėja prie pervargimo“, – sako specialistas.
Būtent miego sutrikimus NSI tyrimas ir atskleidė kaip vienus dažniausių sveikatos nusiskundimų Lietuvoje – juos patiriantys sako net 1 iš 4 gyventojų. Ir tik 40 proc. rytais pabunda žvalūs ir pailsėję.
Ne tik nuovargis nuo pat ryto turi būti svarbus perspėjamasis signalas. Perdegimas, pasak psichoterapeuto, yra ilgalaikis stresas darbe. Jo trys pagrindiniai požymiai yra emocinis išsekimas (nenoras eiti į darbą, dažnai ir nenoras nieko kito veikti), ciniškumas ir atsiribojimas darbe (organizmo bandymas apsisaugoti nuo dar didesnio išsekimo), rezultatų darbe prastėjimas (žmogus dirba, dirba, tačiau rezultatų nepasiekia, nes jau yra perdegęs).
Kas tai – perdegimas ar depresija?
Perdegimas dažnai painiojamas su depresija, nes šios būklės turi daug bendrų bruožų, pastebi specialistas. Vis dėlto tarp jų yra ir gana ryškių skirtumų, aiškina D. Jakučionis: „Depresija dažniau susijusi su dideliu kortizolio (streso hormono) kiekiu, o perdegimas – su mažu. Kitaip sakant – kai už kortizolio gamybą atsakinga sistema išsenka ir tada ateina didelis nuovargis“.
Perdegimo metu žmogus dar gali džiaugtis kitais dalykais už darbo ribų, per atostogas, o depresijos atveju jis visur ir visada jaučiasi prastai. Kartais turint depresiją stebimas energijos suaktyvėjimas vakarais, o perdegimo metu energijos paprastai trūksta visada.
Be to, depresijos metu vyrauja negebėjimas jausti malonumo (anhedonija), kurios „sąjungininkai“ yra liūdesys ir beviltiškumas, pažymi psichoterapeutas. O perdegimą lydi emocinis išsekimas – lyg „išsikrovusi baterija“. Taip pat depresijai būdingas kaltės jausmas ir savivertės trūkumas, perdegimui – cinizmas ir atsiribojimas, kurie yra kaip apsaugos mechanizmas.
8+8+8 valandų sistemos negana
Kalbant apie darbo ir laisvalaikio balansą, dažnai galvojama tik apie valandas. Tačiau, pasak psichoterapeuto, nebepakanka formulės – 8 valandos darbui, 8 poilsiui ir 8 miegui. „Šiuolaikinis mokslas teigia, kad žmogus geriausiai pailsi tik tada, kai nuo darbo atsiriboja ne tik fiziškai, bet ir protiškai. Jei, pavyzdžiui, vedžiodami šunį galvojame apie darbą, kortizolio lygis išlieka aukštas ir realaus poilsio neįvyksta“, – aiškina D. Jakučionis.
Tačiau psichoterapeutas pabrėžia – darbo ir asmeninio gyvenimo persipynimas ne visada yra tik neigiamas. Pavyzdžiui, jei darbe buvo gera diena – gal grįšite geros nuotaikos ir turėsite daugiau kantrybės žaidžiant su vaikais. Vadinasi, tai – praturtins jūsų gyvenimą. O jeigu dieną turėjote kitos veiklos, kuri padėjo pailsėti, tai vakare galbūt jums ir nedidelė bėda padirbėti.
Kviečia atlikti eksperimentą
Visgi, jei nuolat pastebite, kad po darbo nebelieka energijos ar noro užsiimti kita veikla, specialistas siūlo atlikti eksperimentą – pasiimkite atostogų ir pailsėkite: „Jei po atostogų gera nuotaika ir noras grįžta, tada viskas gerai. Jei per jas niekas nepagerėja arba pagerėjimas būna tik trumpam, tada rekomenduoju kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Galima iš pradžių ir į šeimos gydytoją, norint atmesti geležies ar vitamino D trūkumą bei skydliaukės ar kitų organų problemas“.
Tačiau svarbu ir nepamiršti, kad esame skirtingi ir skirtingai patiriame tą patį perdegimą. Tad vieni atsistatys po ilgų atostogų, kitiems reikės gyvenimo būdo pokyčių, darbo su savimi ir ribų brėžimų.
„Svarbu kuo anksčiau priimti sprendimą, kad noriu keisti savo darbo ir poilsio režimą bei tuo pradėti rūpintis. Pradžia galėtų būti klausimas sau apie vertybes. Kaip aukštai tarp jų yra sveikata ir kaip – darbas. Jei atsakysite, kad darbas – pirmoje vietoje, tai nėra nei gerai, nei blogai. Tokiu atveju verta paklausti savęs, kokią kainą mokate už tai, kad darbas yra pirmoje vietoje. O ta kaina gali būti sveikata, santykiai ir laimė, jeigu nepradėsite sąmoningai savimi rūpintis“, – pabrėžia D. Jakučionis.
