Sekite 15min Google
Nereikėtų manyti, kad erkės tyko tik giliuose miškuose – jų galima sutikti ir miestų parkuose, soduose, sodybose, pamiškėse ar kitose žaliosiose erdvėse. Būtent Lietuvoje tarp Europos Sąjungos šalių nustatoma daugiausia erkinio encefalito atvejų, o vienintelė veiksminga erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra vakcinacija, rašoma „Antėja“ pranešime žiniasklaidai.
„Jei žmogus iki šiol nebuvo pasiskiepijęs, verta tai padaryti kuo greičiau. Kuo anksčiau pasirūpinama apsauga, tuo greičiau ji susiformuoja – saugesni būsite dar šio rudens pabaigoje ir visiškai pasiruošę kitam erkių aktyvumo sezonui. Žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, sodybose, parkuose ar keliauja po Lietuvą, rudenį grybauja, rekomenduočiau neatidėlioti vakcinacijos“, – sako sveikatos sprendimų centro infekcinių ligų gydytoja Evelina Pukenytė.
Lietuvoje erkės būna aktyvios didžiąją metų dalį – jos suaktyvėja, kai vidutinė paros temperatūra pakyla maždaug iki 5–7 °C, todėl šiltas ruduo gali reikšti ir ilgesnį erkių aktyvumo sezoną.
Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje registruojamas gegužės–spalio mėnesiais. Vis dėlto pavienių atvejų gali būti ir ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, net kovo ar gruodžio mėnesiais.
„Rudenį žmonės taip pat daug laiko praleidžia gamtoje – vaikšto miškuose, grybauja, uogauja, dirba soduose, o erkės tuo metu išlieka aktyvios. Veiksmingiausia specifinė apsauga nuo erkinio encefalito yra vakcinacija“, – tvirtina E. Pukenytė.
Įprasta ar pagreitinta vakcinacija?
Apsauga nuo erkinio encefalito nesusidaro iš karto po pirmosios vakcinos dozės. Organizmui reikia laiko suformuoti imuninį atsaką, todėl norint patikimos apsaugos būtina laikytis visos vakcinacijos schemos. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta.
„Skiepijant įprastine schema antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėn. po pirmosios, o trečioji – po 5–12 mėn. nuo antrosios dozės. Patikima apsauga įgyjama tik įskiepijus tris vakcinos dozes, o neužbaigus skiepijimo apsauga gali nesusidaryti, taikant tiek pagreitintą, tiek įprastinę skiepijimo schemą. Apsauga susiformuoja praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės. Bet patikimiausią ir ilgiausią apsaugą užtikrina trys vakcinos dozės – apie 98–99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams“, – teigia medikė.
Pasiskiepijus įgytas imunitetas bėgant laikui silpnėja, todėl jį reikia nuolat palaikyti ir toliau skiepytis sustiprinančiomis dozėmis kas 3 ar 5 metus.
Žmogui, kuris nusprendžia pasiskiepyti, svarbiausia nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą, kur bus parinkta konkrečiai vakcinai tinkama skiepijimo schema. Tačiau iki tol, kol susiformuos pakankama apsauga, būtina ir toliau saugotis erkių įkandimų – dėvėti tinkamus drabužius, naudoti repelentus ir po buvimo gamtoje atidžiai apžiūrėti kūną.
Taikant pagreitintą schemą po pirmosios vakcinos dozės antroji dozė suleidžiama praėjus 7–14 dienų, o trečioji – po 5–12 mėn. nuo antrosios dozės.
„Pagreitinta schema leidžia pirmąsias vakcinos dozes gauti per gerokai trumpesnį laiką. Jeigu žmogus nusprendžia skiepytis vasaros pabaigoje ar rudenį, pagreitinta schema gali būti praktiškas pasirinkimas, nes leidžia greičiau pradėti formuoti apsaugą. Vis dėlto net ir pradėjus skiepytis pagal pagreitintą schemą svarbu nepamiršti, kad vakcinacija nepanaikina poreikio saugotis erkių įkandimų“, – teigia gydytoja.
Rekomenduojami intervalai tarp vakcinos dozių priklauso nuo konkrečios vakcinos ir pasirinktos – įprastos ar pagreitintos – skiepijimo schemos. Todėl praleidus dozę nereikėtų savarankiškai spręsti, kada ją suleisti, o nedelsti kreiptis į gydytoją.
„Gydytojas įvertins, kiek kartų buvo skiepytasi, kokia schema taikyta, kiek laiko praėjo nuo paskutinės dozės, ir rekomenduos, kaip toliau tęsti skiepijimą“, – pabrėžia specialistė.
Dažniausiai, jeigu buvo paskiepytos trys dozės ir pavėluota skiepytis sustiprinančiąja doze, viso skiepijimo kurso kartoti nereikia – jį galima tiesiog tęsti. Dėl uždelstos dozės nereikėtų atsisakyti vakcinacijos ar jos atidėlioti dar ilgesniam laikui.
