Erkinis encefalitas – tai gamtinė židininė virusinė liga, kuria žmogus dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur erkinio encefalito sergamumo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje.
Plačiau apie šią ligą, jos plitimo būdus, pasekmes žmogaus sveikatai bei tai, kaip apsisaugoti – LSMU Kauno ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Ankstyvėjantis erkių sezonas
Nors daugelis erkes vis dar sieja su pavasariu, jų aktyvumo sezonas prasideda vos atšilus orams ir gali tęstis iki vėlyvo rudens. Vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus 5-7 °C, erkės tampa vis aktyvesnės, tad žmonėms vertėtų išlikti budriais.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl šiltėjančio klimato jų aktyvumo laikotarpis ilgėja, todėl rizika susidurti su erkėmis išlieka didžiąją metų dalį.
Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai. Nors tai mažiau nei rekordiniais 2024 m., kai nustatyti 807 susirgimai, sergamumas vis dar išlieka gerokai didesnis nei 2023 m., kai buvo registruoti 377 atvejai.
Tiesa, rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu kyla ne tik po erkės įsisiurbimo. Nors tokių atvejų pasitaiko kur kas rečiau, infekcija galima ir vartojant termiškai neapdorotą užsikrėtusių gyvūnų pieną ar jo produktus. Tokiu atveju infekcija perduodama net ir neturėjus tiesioginio kontakto su erke. Visgi įprastas pieno kaitinimas sunaikina virusą.
Erkinio encefalito eiga ir simptomai
Erkinio encefalito simptomai dažniausiai pasireiškia dviem etapais. Iš pradžių gali pasireikšti virusines ligas primenantys simptomai – karščiavimas, silpnumas, galvos, kaulų ir raumenų skausmai. Ši fazė vidutiniškai trunka penkias dienas.
Vėliau savijauta gali pagerėti ir susidaryti įspūdis, kad liga baigėsi. Visgi, pasijutus geriau, vertėtų ir toliau stebėti savo savijautą. Pagerėjimas, kuris gali trukti nuo vienos dienos iki mėnesio, nebūtinai reiškia pasveikimą.
Ligai toliau progresuojant ir prasidėjus antrajai jos bangai, gali būti pažeidžiama centrinė nervų sistema. Tuomet gali pasireikšti uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje, sutrikti judesių koordinacija, atsirasti raumenų silpnumas, o sunkesniais atvejais – net sąmonės sutrikimai ar dalinis paralyžius.
Infekcinių ligų gydytojas Vytautas Griška atkreipia dėmesį, kad erkinio encefalito eiga gali būti labai skirtinga – ne visi susirgusieji patiria sunkiausią ligos formą.
„Sąmonės sutrikimai ar įvairūs paralyžiai išsivysto maždaug dešimtadaliui pacientų. Apie pusė sergančiųjų susiduria su vidutinio sunkumo ligos forma – meningoencefalitu, kurio metu pažeidžiama nervų sistema, gali atsirasti koordinacijos sutrikimai. Visgi net ir lengvesnė ligos forma, pasireiškianti karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu, gali itin pabloginti žmogaus savijautą“, – sako gydytojas.
Erkinis encefalitas klastingas ne tik dėl galimų nervų sistemos pažeidimų, bet ir dėl to, kad iki šiol nėra specifinio gydymo, galinčio sunaikinti šią ligą sukeliantį virusą.
„Šiuo metu prieinamas tik simptominis gydymas – infuzoterapija, skiriami vaistai nuo skausmo, karščiavimo ar pykinimo. Sveikimo laikotarpiu itin svarbi ankstyva reabilitacija, padedanti atkurti prarastas funkcijas. Sunkesniais atvejais gali prireikti ir gydymo intensyviosios terapijos skyriuje ar net dirbtinės plaučių ventiliacijos“, – pažymi V.Griška.
Erkinis encefalitas ar Laimo liga?
Kalbant apie erkių platinamas ligas, svarbu nepainioti erkinio encefalito ir Laimo ligos. Nors abi infekcijas platina erkės, jų sukėlėjai, ligos eiga, gydymas ir apsaugos priemonės skiriasi.
Vienas pagrindinių skirtumų – ligos sukėlėjas. Erkinį encefalitą sukelia erkių pernešamas virusas, kuris gali pažeisti žmogaus nervų sistemą, paveikdamas galvos smegenų dangalus, galvos ar nugaros smegenis. Susirgus šia liga, taikomas tik simptomų ir galimų komplikacijų gydymas. O štai Laimo ligą sukelia bakterijos, galinčios pažeisti odą, sąnarius, nervų sistemą ar širdį. Kadangi tai bakterinė infekcija, ji gydoma antibiotikais.
Skiriasi ir šių ligų požymiai. Neretai žmonės mano, kad jei po erkės įsisiurbimo neatsirado paraudimo, nerimauti neverta. Vis dėlto plintantis, žiedo formos odos paraudimas dažniau būdingas Laimo ligai. Erkinio encefalito atveju toks simptomas paprastai nepasireiškia – liga neretai prasideda į virusinę infekciją panašiais simptomais.
Vienintelis ginklas – vakcina
Erkinis encefalitas gali turėti ilgalaikių pasekmių, pakeičiančių žmogaus kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Todėl ypač svarbu ne tik žinoti apie gresiančią riziką, bet ir imtis prevencinių priemonių dar prieš susiduriant su liga.
Vakcinacija išlieka veiksmingiausia apsaugos priemonė tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Tai ypač aktualu vasarą, kai mažieji ir paaugliai vyksta į stovyklas, leidžiasi į išvykas bei žygius, o laisvalaikį dažniau leidžia žaisdami lauke. Šie vasaros nuotykiai suteikia daug džiaugsmo, tačiau kartu didina ir tikimybę susidurti su erkėmis.
Tam, kad spėtų susiformuoti imunitetas, vakcinuotis rekomenduojama dar prieš prasidedant aktyviam erkių sezonui. Visgi, neverta rizikuoti ir laukti tinkamo laiko pasiskiepyti.
„Idealiausia vakcinaciją pradėti šaltuoju metų laiku. Visgi, vertinant, jog erkių sezonas nusitęsia iki vėlyvo rudens, praleidus žiemos laikotarpį, laukti kitų metų nereikėtų – geriau pasiskiepyti kaip įmanoma anksčiau“, – sako gydytojas.
Vakcinacijos eiga
Siekiant suformuoti ilgalaikį imunitetą, dažniausiai reikalingos trys erkinio encefalito vakcinos dozės. Nusprendę pasiskiepyti, gali rinktis įprastą arba pagreitintą vakcinacijos schemą.
Įprastinė erkinio encefalito vakcinacijos schema susideda iš trijų dozių. Pirmąja doze galima vakcinuotis bet kuriuo metu. Antrąja – praėjus 1-3 mėnesiams, o trečiąja – praėjus 5-12 mėnesių nuo antrosios dozės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad užbaigus pirminę vakcinaciją, siekiant palaikyti susiformavusį imunitetą, reikalingos palaikomosios dozės.
Norintiems greitesnės apsaugos, gali būti taikoma pagreitinta vakcinacijos schema. Tokiu atveju antroji dozė skiriama praėjus vos 7-14 dienų nuo pirmosios, o trečioji – po 5-12 mėnesių.
Gydytojas pabrėžia, kad nepaisant pasirinktos vakcinacijos schemos, jų veiksmingumas nesiskiria.
„Pagreitinta vakcinacijos schema dažnai pasirenkama būtent šiltuoju metų laiku, kai žmogus siekia greitesnio antikūnų susiformavimo dėl išliekančios rizikos užsikrėsti erkiniu encefalitu. Visgi, pagreitinta vakcinacijos schema yra tokia pat veiksminga, kaip ir įprastinė“, – sako infektologas.
Siekiant palaikyti susiformavusį imunitetą, reikalinga revakcinacija. Pirmoji palaikomoji dozė vykdoma praėjus trejiems metams po trečios vakcinos dozės. Vėliau, jaunesniems nei 60 metų asmenims, revakcinacija rekomenduojama kas penkerius metus, o 60 metų ir vyresniems – kas trejus metus.
Papildomos prevencinės priemonės
Norint sumažinti riziką užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, svarbu nepamiršti ir kitų apsaugos priemonių. Nors skiepai nuo erkinio encefalito yra veiksmingiausia apsauga šiai ligai, būnant gamtoje papildomai reikėtų pasirūpinti ir tinkama apranga, naudoti repelentus bei nepamiršti apžiūrėti kūno.
Leidžiant laiką gamtoje, ypatingai miškingose vietose, rinkitės kuo labiau kūną dengiančius drabužius – marškinius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, uždarą avalynę. Rekomenduojama, kad apranga būtų šviesi – tai padės lengviau pastebėti erkę.
Repelentai – dar viena papildoma apsaugos priemonė, galinti sumažinti įsisiurbimo riziką. Juos svarbu naudoti pagal gamintojo nurodymus ir nepamiršti, kad jų poveikis laikui bėgant silpnėja.
Po kiekvieno apsilankymo gamtoje verta atidžiai apžiūrėti kūną, ypač tas vietas, kuriose dažniausiai įsisiurbia erkės – pažastis, kirkšnis, kaklo ir galvos sritis.
Laiku pasirinktos prevencinės priemonės gali padėti išvengti sunkių sveikatos problemų.
