Sirgti diabetu galite to net nežinodami: nurodė, kokie simptomai šią ligą išduoda

Nediagnozuoto diabeto simptomai

Yra keli diabeto tipai, tačiau dauguma nediagnozuotų atvejų yra susiję su 2 tipo diabetu. Jis sudaro apie 90–95 proc. visų diabeto atvejų, rašo „Verywell Health“.

Amerikos diabeto asociacijos (ADA) duomenimis, 2 tipo diabetas kartais lieka neatpažintas metų metus. Taip nutinka todėl, kad gliukozės kiekis kraujyje didėja palaipsniui, o ankstyvieji simptomai gali būti nepakankamai ryškūs, kad žmogus juos pastebėtų.

Prediabetas – būklė, kuri gali išsivystyti į 2 tipo diabetą, – taip pat gali tęstis daugelį metų be jokių simptomų. Jiems atsiradus, žmonės neretai juos ignoruoja arba klaidingai sieja su kitomis priežastimis.

1 tipo diabetas yra autoimuninė liga: imuninė sistema per klaidą atakuoja kasos beta ląsteles, todėl organizmui ima trūkti insulino. Šis hormonas padeda gliukozei patekti į ląsteles, kur ji naudojama energijai gauti.

Vaikams 1 tipo diabeto simptomai gali pasireikšti staiga, o suaugusiesiems jie ne visada būna tokie tipiški. Vaikams dažnai pasireiškia greitas svorio kritimas, stiprus troškulys ir dažnas šlapinimasis.

Negydomas 1 tipo diabetas gali sukelti labai pavojingą būklę – diabetinę ketoacidozę. Kartais liga pirmą kartą diagnozuojama būtent jai išsivysčius. ADA nurodo, kad maždaug pusei vaikų 1 tipo diabetas diagnozuojamas jau esant ketoacidozei arba jai besivystant.

Suaugusiesiems 1 tipo diabetas gali prasidėti įvairiai. Jiems nebūtinai pasireiškia vaikams būdingi simptomai, o kai kuriems žmonėms tam tikrą laiką gali sumažėti insulino poreikis. Vis dėlto ilgainiui ligos požymiai dažniausiai išryškėja.

Nėščiosioms, kurioms anksčiau diabetas nebuvo diagnozuotas, paprastai atliekami gestacinio diabeto tyrimai antrąjį nėštumo trimestrą, maždaug 24–28 nėštumo savaitę. Dažniausiai gestacinis diabetas nesukelia jokių pastebimų simptomų.

Shutterstock nuotr./Nėštumas

ADA rekomenduoja planuojančioms nėštumą moterims, turinčioms rizikos veiksnių, pasitikrinti dėl diabeto. Nėščiosioms, kurioms kyla didesnė rizika, tyrimus patariama atlikti dar iki 15-os nėštumo savaitės, o jei iki nėštumo nebuvo tikrintasi – per pirmąjį apsilankymą pas nėštumą prižiūrintį specialistą.

Jei šeimoje yra buvę gestacinio diabeto atvejų, rizika juo susirgti gali būti didesnė. Kiti rizikos veiksniai – nėštumo laikotarpis, kūno svoris, fizinis aktyvumas, mityba, ankstesni nėštumai ir rūkymas.

Ankstyva patikra padeda įvertinti diabeto riziką. Laiku nustačius ligą ir pradėjus gydymą, galima sulėtinti jos progresavimą ir sumažinti komplikacijų tikimybę.

Todėl svarbu atpažinti pagrindinius diabeto simptomus.

Dažnas šlapinimasis

Stiprus troškulys ir dažnas šlapinimasis dažnai pasireiškia kartu. Kai gliukozės kiekis kraujyje viršija normą, inkstai iš organizmo audinių pritraukia daugiau vandens, kad praskiestų gliukozę ir pašalintų ją su šlapimu.

Be to, ląstelės į kraujotaką išskiria daugiau skysčių, kad organizmas galėtų pašalinti cukraus perteklių. Inkstai šio skysčio nebesugrąžina į organizmą, o pašalina su šlapimu. Kuo dažniau šlapinamasi, tuo stipresnis tampa troškulys.

Vaikams, sergantiems 1 tipo diabetu, gali pasireikšti naktinis šlapinimasis į lovą. Sunkiais atvejais, pavyzdžiui, išsivysčius diabetinei ketoacidozei, gali atsirasti didelė dehidratacija.

Pernelyg stiprus troškulys

Kai kraujyje padaugėja gliukozės, organizmas mėgina pašalinti jos perteklių su šlapimu. Netekus vandens ir elektrolitų, troškulys stiprėja, todėl žmogus pradeda gerti daugiau skysčių.

Šis troškulys gali atrodyti nenumalšinamas. Problema gali dar labiau paaštrėti, jei troškulį mėginama malšinti saldžiais gėrimais, pavyzdžiui, sultimis, limonadu ar saldinta šalta arbata. Dėl juose esančio cukraus ir angliavandenių gliukozės kiekis kraujyje gali dar labiau padidėti.

Itin stiprus alkis

Stiprus ar nuolatinis alkis gali atsirasti todėl, kad organizmas nesugeba tinkamai panaudoti cukraus energijai gauti. Įprastai insulinas padeda gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles. Tačiau kai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, cukrus lieka kraujyje ir ląstelėms nėra tinkamai panaudojamas. Dėl to gali stiprėti alkio jausmas.

Shutterstock nuotr./Alkana moteris

Didelis nuovargis

Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti didelį nuovargį. Taip nutinka, kai su maistu gaunama energija nėra tinkamai panaudojama. Priežastis gali būti insulino trūkumas, atsparumas insulinui arba abu veiksniai. Nuovargis gali pasireikšti sergant tiek 1, tiek 2 tipo diabetu.

Nepaaiškinamas svorio kritimas

Nepaaiškinamas, dažnai greitas svorio kritimas yra vienas iš dažnų 1 tipo diabeto simptomų, ypač vaikams. Jei vaikas pradeda šlapintis į lovą, daugiau geria, daugiau valgo ir kartu netenka svorio, toks simptomų derinys gali įspėti apie 1 tipo diabetą.

Ilgą laiką nepastebėtas 2 tipo diabetas taip pat gali sukelti svorio kritimą.

Neryškus matymas

Diabetinė retinopatija – akių kraujagyslių pažeidimas – gali išsivystyti dar prieš diagnozuojant diabetą. Dėl didelio gliukozės kiekio pažeidžiamos smulkios akių kraujagyslės, todėl regėjimas gali tapti neryškus. Šis simptomas kartais pasireiškia, o vėliau išnyksta.

Dėl šios priežasties ADA rekomenduoja visiems žmonėms, kuriems diagnozuotas 2 tipo diabetas, netrukus po diagnozės atlikti išsamų akių tyrimą.

Rankų ar pėdų tirpimas ir dilgčiojimas

Kai padidėjęs gliukozės kiekis pažeidžia rankų ir pėdų nervus, gali išsivystyti periferinė neuropatija. ADA duomenimis, neuropatija pasireiškia maždaug pusei diabetu sergančių žmonių ir dažniau tiems, kurie šia liga serga jau daugelį metų.

Kiti simptomai

Diabetą gali išduoti ir rečiau pasitaikantys požymiai. Jie pasireiškia ne visiems, tačiau taip pat verti dėmesio:

• burnos džiūvimas, galintis būti susijęs su dehidratacija dėl dažno šlapinimosi;

• dirglumas;

• sausa, niežtinti oda;

• odos ataugėlės;

• lėtai gyjančios žaizdos ir įpjovimai;

• dažnos infekcijos, įskaitant grybelines ar burnos ertmės infekcijas;

• patamsėjusios, aksominės odos dėmės pažastyse, kirkšnyse, kaklo raukšlėse ar ties pirštų sąnariais. Šis požymis, vadinamas acanthosis nigricans, gali būti susijęs su dideliu insulino kiekiu, prediabetu ar 2 tipo diabetu;

• erekcijos sutrikimai, galintys išsivystyti po daugelio metų, kai gliukozės kiekis kraujyje būna padidėjęs.

Shutterstock nuotr./Cukrinis diabetas

Nediagnozuoto diabeto komplikacijos

Nediagnozuotas diabetas reiškia, kad organizmas netinkamai apdoroja cukrų, todėl kraujyje kaupiasi per didelis gliukozės kiekis.

Tai gali sukelti ūmių, pavojingų būklių, pavyzdžiui, diabetinę ketoacidozę, kuri dažniau pasitaiko sergant 1 tipo diabetu, arba hiperglikeminę hiperosmolinę būklę, dažniau susijusią su 2 tipo diabetu. Abi būklės yra skubios medicinos pagalbos reikalaujančios situacijos ir turi būti gydomos ligoninėje.

Jei ilgą laiką padidėjęs gliukozės kiekis negydomas, gali išsivystyti ilgalaikių komplikacijų. Cukraus perteklius pažeidžia smulkias ir stambias kraujagysles, todėl gali sutrikti įvairių organų veikla. Galimos komplikacijos:

• diabetinė retinopatija;

• diabetinė inkstų liga (nefropatija);

• neuropatija;

• padidėjęs riebalų dalelių kiekis kraujyje;

• aukštas kraujospūdis;

• metabolinis sindromas;

• širdies ligos;

• periodonto ligos;

• periferinių kraujagyslių ligos.

Šios komplikacijos gali pabloginti gyvenimo kokybę. Tačiau laiku nustačius diabetą ir pradėjus tinkamą gydymą, galima sumažinti jų riziką.

Gestaciniu diabetu sergančios moterys taip pat gali sėkmingai išnešioti sveikus kūdikius. Vis dėlto nediagnozuotas ar netinkamai kontroliuojamas gestacinis diabetas gali sukelti rimtų problemų: apsigimimų, pernelyg didelį kūdikio svorį, preeklampsiją (padidėjusį kraujospūdį nėštumo metu), Cezario pjūvio operacijos poreikį ar mažą gliukozės kiekį naujagimio kraujyje.

Kaip gydomas diabetas?

Gydymas priklauso nuo diabeto tipo, amžiaus diagnozės nustatymo metu, gliukozės kiekio kraujyje, ligos sunkumo ir kitų sveikatos sutrikimų. Toliau aptariamas 1 tipo, 2 tipo ir gestacinio diabeto gydymas. Kitos diabeto formos, pavyzdžiui, naujagimių diabetas ar jauniems žmonėms pasireiškiantis brandos tipo diabetas (MODY), gali būti gydomos kitaip.

1 tipo diabetas

Kadangi sergant 1 tipo diabetu organizmui trūksta insulino, jį būtina vartoti injekcijomis arba insulino pompa. Insulinas padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje ir išvengti pavojingų komplikacijų.

Jei diagnozės nustatymo metu žmogui jau yra išsivysčiusi diabetinė ketoacidozė, jis gydomas ligoninėje. Gydymo metu koreguojamas gliukozės kiekis kraujyje ir rūgščių bei šarmų pusiausvyra, atkuriamas skysčių kiekis, stebimas kalio kiekis ir į veną leidžiamas insulinas.

Technologijų pažanga suteikė daugiau gydymo galimybių: naudojamos insulino pompos, automatizuotos insulino tiekimo sistemos ir nuolatiniai gliukozės matuokliai, kurie padeda stebėti cukraus kiekį ir įspėja apie jo pokyčius.

Nors 1 tipo diabeto valdymas nėra paprastas, šios technologijos gali palengvinti kasdienę priežiūrą. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į žmogaus amžių, gyvenimo būdą, poreikius ir supratimą apie ligos valdymą.

Svarbu ne tik vartoti insuliną ir stebėti gliukozės kiekį, bet ir išmokti skaičiuoti angliavandenius, suprasti, kokiuose produktuose jų yra ir kaip jie veikia gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat svarbus fizinis aktyvumas – būtina suprasti, kaip organizmas reaguoja į sportą ir stresą.

Reguliarūs apsilankymai pas endokrinologą ir kitus diabeto priežiūros specialistus padeda stebėti sveikatos būklę, koreguoti gydymą ir išvengti komplikacijų.

Shutterstock nuotr./Gliukozės testas

Kai kuriems vaikams, kuriems naujai diagnozuotas 1 tipo diabetas, pasireiškia vadinamasis „medaus mėnesio“ laikotarpis. Tuo metu kasa dar kurį laiką pagamina pakankamai insulino, todėl jo poreikis gali sumažėti ar laikinai išnykti. Šis laikotarpis trunka nevienodai – nuo savaitės iki kelių mėnesių ar net metų.

Tačiau tai laikina fazė. Ilgainiui insulino terapiją tenka atnaujinti arba padidinti jo dozę.

2 tipo diabetas

2 tipo diabeto gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į gliukozės kiekį diagnozės metu, amžių, kūno svorį, gyvenimo būdą, kultūrinius ypatumus ir kitas ligas.

Gydymas apima gyvenimo būdo pokyčius, mitybos koregavimą ir fizinį aktyvumą. Kai kuriais atvejais rekomenduojama mažinti svorį. Net ir vidutinis svorio sumažėjimas – maždaug 10 proc. pradinio kūno svorio – gali padėti geriau kontroliuoti gliukozės kiekį.

Atsižvelgiant į gliukozės kiekį kraujyje, gali prireikti ir vaistų: geriamųjų preparatų, ne insulino injekcinių vaistų arba insulino. Kai kurie vaistai padeda ne tik sumažinti gliukozės kiekį, bet ir kontroliuoti svorį ar pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.

Jei diagnozės metu gliukozės kiekis labai aukštas, gali būti skiriami keli vaistai. Sėkmingai pakeitus gyvenimo būdą, kai kuriais atvejais jų dozes galima sumažinti arba gydymą nutraukti gydytojui prižiūrint. Pavyzdžiui, žmogus, kuris pradeda daugiau vaikščioti, pakeičia mitybą ir numeta svorio, gali pastebėti, kad jam reikia mažiau vaistų.

Gestacinis diabetas

Diagnozavus gestacinį diabetą, nėščioji dažniausiai nukreipiama pas dietologą ir diabeto priežiūros specialistą. Jie padeda sudaryti mitybos planą ir išmokti savarankiškai valdyti gliukozės kiekį kraujyje.

Dažnai gliukozės kiekį pavyksta kontroliuoti pakoregavus mitybą ir pasirinkus daugiau skaidulų, baltymų bei sveikųjų riebalų turinčius produktus, taip pat tinkamai paskirstant angliavandenius.

Jei vien mitybos pokyčių nepakanka, gali prireikti insulino. Tai nereiškia, kad moteris kažką darė ne taip – tiesiog organizmui reikia papildomos pagalbos reguliuojant gliukozės kiekį.

Gera gliukozės kontrolė svarbi tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai. Medicinos specialistai paaiškina, kaip matuoti gliukozės kiekį ir kokių rezultatų siekti.

Gestacinis diabetas dažniausiai praeina po gimdymo. Vis dėlto ADA rekomenduoja visoms moterims, kurioms nėštumo metu buvo diagnozuotas gestacinis diabetas, praėjus 4–12 savaičių po gimdymo atlikti 75 g gliukozės toleravimo tyrimą. Vėliau dėl diabeto ir prediabeto rekomenduojama tikrintis visą gyvenimą kas trejus metus.

Jei po nėštumo nustatomas prediabetas, rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai: sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir, jei reikia, svorio kontrolė.