Pastaraisiais metais ši liga vis dažniau nustatoma vis jaunesniems vaikams, o Lietuva pagal sergamumą patenka tarp Europos šalių lyderių. Ankstyvas simptomų atpažinimas gali padėti išvengti pavojingų komplikacijų, todėl gydytojai ragina tėvus žinoti svarbiausius ligos požymius ir neignoruoti net, atrodytų, nedidelių vaiko savijautos pokyčių.
Apie tai, ką turi žinoti kiekviena mama ir tėtis, auginantys diabetu sergantį vaiką, 15min papasakojo LSMU Kauno Klinikų vaikų endokrinologė, LSMU Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorijos vadovė docentė dr. Ingrida Stankutė.
Trys klasikiniai simptomai
Pasak gydytojos, dažniausiai vaikams diagnozuojamas 1 tipo cukrinis diabetas – autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai sunaikina insuliną gaminančias kasos beta ląsteles.
„Insulinas būtinas tam, kad gliukozė patektų į organizmo ląsteles ir būtų panaudota energijai. Ligos priežastis – daugialypė – svarbų vaidmenį turi genetinis polinkis, aplinkos veiksniai, virusinės infekcijos ir imuninės sistemos pokyčiai“, – sako medikė ir primena tris pagrindinius klasikinius ligos simptomus:
- labai dažnas šlapinimasis, gali atsirasti naktinis šlapinimasis, ko anksčiau nebuvo;
- stiprus troškulys;
- svorio kritimas;
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, bei individualių savybių galimi ir kiti nespecifiniai simptomai, tokie kaip:
- nuovargis;
- padidėjęs apetitas;
- pilvo skausmai, pykinimas;
- ilgiau gyjančios žaizdos, nubrozdinimai.
Pasak dr. I.Stankutės, kartais liga diagnozuojama tik išsivysčius diabetinei ketoacidozei (DKA) – tai gyvybei paojinga būklei, kai trūkstant insulino organizmas pradeda gaminti ketonus. Tuomet gali pasireikšti vėmimas, acetono kvapas (panašus į saldžių vaisių) iš burnos, mieguistumas, sunkus kvėpavimas.
„Deja, lyginant su Skandinavijos šalimis, ar kitomis labai išsivysčiusiomis ES šalimis, Lietuvoje DKA pasireiškia daug dažniau“, – pastebi Kauno klinikose dirbanti ir pacientus iš visos Lietuvos matanti endokrinologė.
Diagnozę išgirsta vis jaunesni pacientai
Jos teigimu, visame pasaulyje stebimas augantis 1 tipo diabeto dažnis, o liga dažnai diagnozuojama jaunesniems vaikams nei anksčiau.
Lietuva taip pat priklauso šalims, kur vaikų sergamumas 1 tipo diabetu yra labai aukštas, vertinant paskutinių tyrimų duomenis Lietuva patenka tarp penkių didžiausią vaikų sergamumą diabetu turinčių Europos šalių.
„Kodėl taip vyksta – iki galo dar nėra aišku. Manoma, kad įtakos turi genetinis polinkis, aplinkos pokyčiai, virusinės infekcijos, žarnyno mikrobiotos pokyčiai, gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai, taip pat imuninės sistemos aktyvumo pokyčiai“, – nurodė pašnekovė.
Anot jos, vaikui susirgus lėtine liga – 1 tipo cukriniu diabetu, kuri šiuo metu dar nepagydoma, tėvus ištinka „šokas“, pasireiškia didelis stresas, nerimas, kadangi jie dažniausiai su šia liga nebūna susidūrę ir niekaip nėra mokomi, ką daryti, kai jų vaikas susirgs šia liga, visi tėvai tikisi, kad vaikas augs sveikas ir nesirgs sunkiomis ligomis.
„Ko nereiktų daryti tai – kaltinti savęs. Tėvai dažnai galvoja, kad kažką padarė ne taip, tačiau 1 tipo diabetas nėra išsivystantis dėl „per daug saldumynų“ ar blogo auklėjimo“, – pastebi gydytoja endokrinologė.
Kiti niuansai ko nereiktų daryti, tai:
- nereiktų pernelyg griežtai riboti vaiko, pvz.: iš viso neleisti valgyti mėgstamo maisto, gydytojai visada rekomenduoja vadovautis balanso principu;
- taip pat nereiktų drausti vaikui sportuoti ar dalyvauti mėgstamose veiklose;
- nereiktų vaiko „izoliuoti“ nuo bendraamžių ar neleisti dalyvauti pvz. gimtadieniuose, šventėse, nes socialinis gyvenimas vaikui labai svarbus.
„Svarbu suprasti, kad šiandien diabetu sergantis vaikas gali gyventi visavertį gyvenimą“, – sako medikė.
Kaip gyventi, išgirdus diagnozę?
Gydytoja atvira – diagnozė iš pradžių pakeičia visos šeimos rutiną: reikia mokytis skaičiuoti angliavandenius, stebėti gliukozės kiekį, planuoti insulino susileidimą, fizinį aktyvumą ir sportą.
Tačiau šiuolaikinės technologijos labai palengvina kasdienybę:
- gliukozės sensoriai leidžia nuolat matyti cukraus kiekį;
- insulino pompos leidžia tiksliau dozuoti insuliną, o išmaniausios pompos su dirbtinio intelekto algoritmais jau pačios gali reguliuoti insulino dozes, tačiau pagrindinė kontrolė visada išlieka vartotojo rankose;
- tėvai gali stebėti rodiklius nuotoliniu būdu telefone.
Anot gydytojos, visa tai sumažina dūrių skaičių, pagerina cukraus kontrolę ir suteikia daugiau saugumo.
Kaip tėvams neperdegti nuolat stebint vaiko būklę?
Dr. I.Stankutė pripažįsta, kad nuolatinis budrumas ir ligos „monitorizavimas“ tėvus išvargina emociškai. Daugelis tėvų patiria vadinamąjį „diabeto nuovargį“.
Visgi, būdų, kaip sau padėti, tikrai yra. Faktoriai, kurie gali padėti:
- atsakomybės pasidalijimas šeimoje;
- pasitikėjimas technologijomis;
- bendravimas su diabeto priežiūros komanda;
- psichologo pagalba;
- bendravimas su kitomis šeimomis, auginančiomis diabetu sergančius vaikus.
Anot gydytojos, labai svarbu suprasti, kad idealūs rodikliai kiekvieną minutę nėra realistiškas tikslas.
Be to, į kasdienybę ir gyvenimą su liga svarbu įtraukti ir ugdymo įstaigas – darželį ar mokyklą.
„Mokykla ir darželis yra labai svarbi vaiko saugumo dalis. Mokytojai ir auklėtojai turi žinoti: hipoglikemijos požymius, kaip padėti nukritus cukrui, kada vaikui reikia užkąsti, taip pat – kad vaikas turi teisę matuoti gliukozę ar vartoti insuliną pamokų metu“, – paaiškino gydytoja endokrinologė.
Anot jos, visuomenės supratimas šiek tiek gerėja, tačiau vis dar pasitaiko mitų ir baimių: „Svarbiausia – diabetu sergantis vaikas neturi būti diskriminuojamas ar laikomas „silpnesniu“.
Ženklai, rodantys pavojingą hipoglikemiją: kaip reaguoti?
Hipoglikemija – tai per mažas gliukozės kiekis kraujyje.
Dažniausi simptomai:
- drebulys;
- prakaitavimas;
- silpnumas;
- alkis;
- pyktis ar staigūs emocijų pokyčiai;
- mieguistumas;
- galvos svaigimas.
Esant hipoglikemijai reikia greitai duoti greitai pasisavinamų angliavandenių: gliukozės tablečių, sulčių, saldaus gėrimo.
Laiku nesureagavus, gali pasireikšti ypač pavojingi požymiai – sąmonės sutrikimas, traukuliai, nesugebėjimas nuryti. Tokiu atveju būtina skubi pagalba (skambinti 112, pranešti vaiko artimiesiems) ir gliukagono suleidimas.
Ar diabetu sergantis vaikas gali sportuoti?
Nors dalis tėvų po diagnozės ima riboti vaiko fizinį aktyvumą, pasak medikų, reikėtų elgtis priešingai – sportas labai rekomenduojamas.
„Fizinis aktyvumas gerina savijautą, širdies ir kraujagyslių sveikatą, gerina raumenų būklę, funkciją ir gliukozės kontrolę. Tinka praktiškai visos veiklos: plaukimas; bėgimas; dviračiai; komandinis sportas; šokiai; svarbiausia, kad pasirinkta veikla teiktų džiaugsmą vaikui. O atsakingi asmenys, treneriai žinotų, kad vaikas serga 1 tipo cukriniu diabetu ir mokėtų jam padėti, kai to reikia. Svarbiausia – mokėti prisitaikyti insuliną ir maistą prie fizinio krūvio bei stebėti gliukozės pokyčius“, – pataria dr. I.Stankutė.
Kalbėdama apie diabetu sergančio vaiko mitybą, ji pabrėžia, kad nereikia „specialios dietos“. Rekomenduojama tokia pati sveika ir subalansuota mityba kaip ir visiems vaikams.
Svarbiausia – reguliariai valgyti, skaičiuoti angliavandenius, vengti itin perdirbto maisto ir saldžių gėrimų. Be to, kasdienėje mityboje turi būti pakankamai baltymų, gerųjų riebalų, skaidulų.
„Griežti draudimai dažnai sukelia konfliktus ir gali didinti emocinę įtampą. Vaikas neturi jaustis „kitoks“ ar baudžiamas dėl ligos“, – įsitikinusi medikė.
Kaip ir bet kuri lėtinė ir nepagydoma liga, diabetas veikia psichologinę vaiko savijautą.
Pasak Kauno klinikų gydytojos endokrinologės, vaikas gali jausti baimę, pyktį, nuovargį, gėdą ar „kitoniškumo“ jausmą.
„Svarbu kalbėti atvirai, bet ne gąsdinančiai. Reikia pabrėžti, kad vaikas nėra kaltas, kad jis gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir kad diabetas yra liga, o ne asmenybės dalis“, – pataria pašnekovė. Anot jos, šioje situacijoje vaikui labai svarbus šeimos emocinis palaikymas.
Dažniausi mitai, su kuriais susiduria gydytojai
Pasak dr. I.Stankutės, dažniausi vis dar girdimi mitai:
- „Diabetas atsirado nuo saldumynų.“
- „Vaikas negalės sportuoti.“
- „Diabetu sergantys vaikai negali valgyti torto.“
- „Insulinas sukelia priklausomybę.“
- „Diabetas praeis užaugus.“
„Tai nėra tiesa. Tinkamai gydomas diabetas leidžia vaikui gyventi aktyvų ir pilnavertį gyvenimą“, – teigia gydytoja.
Kodėl svarbu išmokti gyventi su diabetu?
Kalbėdama apie diabeto kontrolę, medikė paaiškino, kokios komplikacijos gresia blogai kontroliuojant diabetą ir kaip jų išvengti.
Pasak jos, blogai kontroliuojamas diabetas ilgainiui gali pažeisti įvairius organus: akis, inkstus, nervus, kraujagysles ir širdį.
„Tačiau svarbiausia žinia – šiuolaikinis gydymas ir gera gliukozės kontrolė, leidžia labai reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką. Gera gliukozės kontrolė, technologijos, reguliarūs vizitai pas gydytojus ir aktyvus šeimos įsitraukimas leidžia daugeliui vaikų užaugti be sunkių diabeto komplikacijų“, – pabrėžia gydytoja endokrinologė.
