Kardiologė perspėja: šis įprastas sodo darbas gali būti pavojingas širdžiai

Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė atkreipia dėmesį, kad tokie iš pirmo žvilgsnio įprasti darbai širdžiai gali būti kur kas didesnis išbandymas, nei atrodo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gydytojos teigimu, tokie darbai kaip derliaus rinkimas ar laistymas dažnai prilygsta lengvo intensyvumo veiklai, tačiau kasimas, sunkesnių daiktų nešimas, žolės pjovimas, grėbimas ar net ilgesnis ravėjimas gali tapti vidutinio ar didelio intensyvumo krūviu.

„Vienas paprasčiausių orientyrų – kalbėjimo testas. Jei žmogus dirbdamas kvėpuoja dažniau, bet dar gali kalbėti sakiniais, krūvis yra vidutinio intensyvumo. Jei gali pasakyti tik kelis žodžius ir sunku atgauti kvapą, krūvis yra intensyvus“, – aiškina ji.

Nors sodo darbai gali būti rekomenduojamo fizinio aktyvumo dalis, J.Jurgaitytė pabrėžia, kad jų nereikėtų prilyginti suplanuotai treniruotei. Sode krūvį dažnai dozuojame ne taip sąmoningai – dirbame ilgiau, be apšilimo ir pertraukų.

„Fizinio krūvio metu natūraliai dažnėja pulsas, didėja kraujospūdis ir organizmo deguonies poreikis. Sveika širdis prie šių pokyčių prisitaiko, tačiau sergant išemine širdies liga, arterine hipertenzija, ritmo sutrikimais ar širdies nepakankamumu didesnį krūvį organizmas gali toleruoti sunkiau. Tuomet gali atsirasti dusulys, krūtinės skausmas ar diskomfortas, širdies permušimai, o staigus ir neįprastas krūvis gali tapti ritmo sutrikimą ar išeminį įvykį provokuojančiu veiksniu“, – įspėja specialistė.

Shutterstock nuotr./Širdies ligos

Sunkesni darbai ir karštis

Didžiausia apkrova širdžiai gali tekti kasant, keliant ir nešant sunkius kibirus, dėžes ar kitus nešulius, stumiant pilnai prikrautą karutį. Atliekant tokius darbus svarbu nesulaikyti kvėpavimo, o sunkesnius krovinius paskirstyti į mažesnes dalis arba pasitelkti pagalbą.

„Ne mažiau svarbi ir kūno padėtis. Ilgai dirbant pasilenkus ir staigiai atsistojus gali svaigti galva, atsirasti silpnumas ar širdies permušimų pojūtis. Staigus kūno padėties pakeitimas kai kuriems žmonėms gali lemti ir kraujospūdžio kritimą, todėl atsitiesti reikėtų pamažu, trumpam stabtelėti ir atsikvėpti“, – sako gydytoja kardiologė.

Karštą dieną širdžiai tenka papildomas krūvis – padažnėja pulsas, o prakaituojant netenkama skysčių ir elektrolitų. Dėl to gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas ar net alpimas, o sutrikusi elektrolitų pusiausvyra gali padidinti ritmo sutrikimų riziką ypač vartojantiems diuretikus ar turintiems inkstų funkcijos sutrikimų.

„Karščiausiu paros metu intensyvių sodo darbų geriau vengti, o sunkesnius darbus planuoti vėsesniam rytui ar vakarui, nepamirštant pertraukų ir vartoti pakankamai skysčių“, – pataria ji.

Gerai jaučiuosi, vadinasi, galiu dirbti?

Neįprastas ar intensyvus krūvis gali ne tik išprovokuoti ritmo sutrikimus ar krūtinės anginą, bet ir padidinti miokardo infarkto riziką. Tai ypač aktualu mažai judantiems žmonėms, kurie staiga imasi intensyvių fizinių darbų. Tad net ir gerai besijaučiantys bei prie sodo darbų pripratę žmonės turėtų stebėti savo savijautą.

„Širdies ligos ne visada pasireiškia aiškiu krūtinės skausmu – apie galimą problemą gali įspėti naujai atsiradęs jėgų trūkumas, sumažėjusi įprasto krūvio tolerancija, stiprėjantis dusulys, neįprastas nuovargis, diskomfortas ar kojų tinimas. Sergant cukriniu diabetu, širdies išemiją taip pat gali lydėti pykinimas, silpnumas ar prakaitavimas“, – sako J.Jurgaitytė.

Atsiradus naujiems ar stiprėjantiems simptomams, darbą reikėtų nutraukti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Žmonėms, persirgusiems miokardo infarktu, patyrusiems širdies intervencijų ar sergantiems širdies nepakankamumu, fizinio krūvio ribas svarbu individualiai aptarti su gydytoju.

„Taip pat reikėtų reguliariai stebėti kraujospūdį, o pacientams, kuriems paskirtos politabletės arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti, svarbu jų vartojimo savavališkai nenutraukti ir nepamiršti vaistų išgerti laiku“, – priduria specialistė.

Shutterstock nuotr./Moteris namuose matuojasi kraujo spaudimą

Derliaus ruošimas taip pat reikalauja saiko

Dar vienas iššūkis turintiems savo sodą ar daržą – derliaus ruošimas žiemai. Nors konservavimas ar uogienių virimas nėra toks fiziškai intensyvus kaip kasimas, ilgas stovėjimas, garai, karšti puodai ir prastai vėdinama patalpa gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar padažnėjusį širdies plakimą. Todėl, anot kardiologės, ir šiuos darbus verta skaidyti į trumpesnius etapus, daryti pertraukas, atsivėsinti ir nepersistengti, o sunkių karštų puodų nekelti vieniems.

„Konservavimo metu druskos kiekis gali nepastebimai išaugti: marinatas ragaujamas, skonis koreguojamas, druskos papildoma, o gaminant didesnius kiekius procesas kartojamas ne vieną kartą. Širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms per didelis druskos kiekis gali skatinti skysčių kaupimąsi organizme, todėl gali sustiprėti kojų tinimas, padidėti svoris ar dusulys“, – akcentuoja gydytoja.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 g druskos per parą. Kardiologė rekomenduoja druską matuoti, o ne berti iš akies, skonį gardinti daugiau žolelėmis, česnakais, pipirais ar rūgštesniais ingredientais. Kalio turinčių druskos pakaitalų, ypač sergant lėtinėmis inkstų ligomis ar vartojant kraujospūdį veikiančius vaistus, nereikėtų rinktis nepasitarus su gydytoju, nes jie gali padidinti kalio koncentraciją kraujyje.

Nepervertinkite savo jėgų

Pasak J.Jurgaitytės, darbus reikėtų nedelsiant nutraukti pajutus neįprastą ar staiga sustiprėjusį dusulį, spaudimą, deginimą ar kitokį diskomfortą krūtinėje, stiprų silpnumą, galvos svaigimą, alpimo pojūtį, neįprastą ar nereguliarų širdies plakimą, šaltą prakaitą ar pykinimą.

„Jei simptomai išnyksta pailsėjus ir neatsinaujina, tą dieną prie intensyvaus darbo grįžti nereikėtų. Tačiau, jei simptomai nauji, kartojasi ar stiprėja, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. O atsiradus stipriam ar nepraeinančiam krūtinės skausmui, ryškiam dusuliui, netekus sąmonės ar esant kitiems ūmios būklės požymiams būtina nedelsiant kviesti skubią medicinos pagalbą“, – sako ji.

Norint sodo darbus atlikti saugiau, gydytoja pataria intensyvesnius darbus paskirstyti kelioms dienoms, o mažiau judantiems žmonėms krūvį didinti pamažu. Prieš imantis sunkesnių darbų verta trumpai pajudėti ir apšilti, o atliekant didesnio krūvio reikalaujančius darbus – nebijoti pasitelkti pagalbą.

„Pavojingas ne pats judėjimas, o staigus, neįprastas ar per ilgai trunkantis krūvis. Geriausia sodo darbus paversti reguliariais ir dozuotais fizinio aktyvumo epizodais, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę. Nelaukite, kol pasireikš ryškus nuovargis ar troškulys – reguliariai sustokite, atsikvėpkite ir gerkite pakankamai skysčių, geriausia – natūralaus vandens. Svarbiausia nebandyti visko padaryti vienu kartu ir neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Darbai sode visada gali palaukti“, – pabrėžia gydytoja kardiologė.