Šilti kraštai ar vėsesnis klimatas?
Vienos visiems širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms tinkamiausios atostogų krypties nėra. Pasak gydytojos kardiologės, renkantis, kur vykti, svarbu atsižvelgti į konkrečią diagnozę, ligos stabilumą, fizinį pajėgumą ir vartojamus vaistus. Ne mažiau reikšmingos ir pačios kelionės sąlygos: jos trukmė, klimatas, aukštis virš jūros lygio, planuojamas fizinis aktyvumas bei galimybė prireikus gauti medicinos pagalbą, rašoma „Adverum“ pranešime žiniasklaidai.
„Karštas klimatas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis gali tapti papildomu iššūkiu. Aukštoje temperatūroje plečiasi kraujagyslės, padažnėja pulsas, todėl širdžiai tenka dirbti intensyviau. Gausiai prakaituojant taip pat netenkama skysčių ir elektrolitų, o tai gali paveikti savijautą bei širdies veiklą. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, turintys širdies ritmo sutrikimų ar sunkiai kontroliuojamą arterinę hipertenziją. Daugiau dėmesio reikėtų ir vartojantiems diuretikus ar kai kuriuos kitus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtus vaistus“, – pataria J. Jurgaitytė.
Tačiau tai nereiškia, kad širdies ligomis sergantiems žmonėms šiltų kraštų reikėtų visiškai atsisakyti. Kardiologė pataria dieną planuoti taip, kad aktyvesnė veikla vyktų ryte arba vakare, vengti kaitrios vidurdienio saulės ir vartoti pakankamai skysčių. Sergant širdies nepakankamumu, rekomenduojamas skysčių kiekis gali būti individualus, todėl reikėtų vadovautis gydytojo rekomendacijomis.
„Vėsesnio ar vidutinio klimato šalys daugeliui pacientų gali būti lengviau toleruojamos, nes organizmui nereikia prisitaikyti prie didelio karščio. Vis dėlto ir didelis šaltis nėra palankus visiems – žema temperatūra siaurina kraujagysles, gali padidinti kraujospūdį ir širdies apkrovą. Todėl svarbiausia vengti ekstremalių sąlygų ir rinktis klimatą, kuriame žmogus jaučiasi komfortiškai“, – teigia J. Jurgaitytė.
Pasak gydytojos, ypatingo pasiruošimo gali prireikti planuojant keliones į kalnus. Didėjant aukščiui virš jūros lygio, ore mažėja deguonies, todėl gali padažnėti pulsas, pakilti kraujospūdis ir padidėti širdies apkrova. Tai ypač aktualu sergantiems išemine širdies liga, širdies nepakankamumu ar plautine hipertenzija. Rekomenduojama aukštį didinti pamažu, pirmomis dienomis vengti intensyvaus fizinio krūvio, o planuojant keliones į daugiau kaip 2 500–3 000 metrų aukštį prieš išvykstant pasitarti su gydančiu gydytoju.
Ar saugu keliauti lėktuvu?
Kardiologės teigimu, vienos saugiausios transporto priemonės sergantiems širdies ligomis nėra – pasirinkimas priklauso nuo žmogaus būklės ir kelionės trukmės. Keliaujant automobiliu lengviau reguliariai sustoti ir pajudėti, o ilgesnės kelionės autobusu, traukiniu ar lėktuvu reiškia daugiau laiko sėdint, todėl gali padidėti venų trombozės rizika.
Daugumai pacientų, kurių širdies liga stabili, skrydžiai yra saugūs. Vis dėlto lėktuvo salone palaikomas slėgis atitinka maždaug 2 000–2 400 metrų aukštį virš jūros lygio, todėl deguonies yra šiek tiek mažiau nei įprastomis sąlygomis. J. Jurgaitytė įspėja, kad kai kuriems širdies ligomis sergantiems žmonėms tai gali būti reikšminga.
„Ilgų kelionių metu svarbu vengti ilgo nejudrumo. Kas valandą ar dvi rekomenduojama atsistoti, pasivaikščioti, o jei tokios galimybės nėra, bent reguliariai judinti pėdas ir blauzdų raumenis. Taip pat svarbu vartoti pakankamai skysčių, vengti gausaus alkoholio vartojimo ir migdomųjų, kurie dar labiau sumažina judrumą. Didesnės trombozės rizikos pacientams gali būti rekomenduojamos kompresinės kojinės“, – pataria gydytoja.
Atostogos nėra laikas atsigriebti už visus metus
Renkantis ramų ar aktyvų poilsį, svarbiausia įvertinti savo įprastą fizinį pajėgumą. Jei žmogus kasdienybėje yra reguliariai fiziškai aktyvus, aktyvios atostogos su pasivaikščiojimais, lengvais žygiais ar kitomis saikingo intensyvumo veiklomis gali būti net naudingiau, nei visas dienas praleisti ilsintis prie baseino.
Kardiologė įspėja, kad didesnė rizika kyla tuomet, kai visus metus mažai judėjęs žmogus per atostogas staiga imasi intensyvaus sporto, ilgų žygių ar sudėtingų kopimų. Staiga padidėjęs fizinis krūvis padidina deguonies poreikį širdies raumeniui, gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, krūtinės anginos simptomus, o kai kuriais atvejais – ir ūminius širdies bei kraujagyslių įvykius.
„Atostogos nėra varžybos – nereikia stengtis per vieną dieną pamatyti visų lankytinų vietų ar išbandyti visų aktyvių pramogų. Rekomenduojama fizinį krūvį didinti pamažu ir įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus. Geriausias pasirinkimas – saikingas judėjimas, kuris teikia malonumą, o ne sekina“, – sako gydytoja.
„Jeigu fizinio krūvio metu atsiranda spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, neįprastas dusulys, stiprus širdies plakimas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas ar pykinimas, fizinę veiklą reikėtų nedelsiant nutraukti. Jei simptomai per kelias minutes nepraeina arba stiprėja, būtina kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“, – priduria ji.
Vaistai – rankiniame bagaže, o atsargos – kelioms papildomoms dienoms
Norint išvengti streso, gydytoja į kelionę rekomenduoja pasiimti kelių papildomų dienų vaistų atsargą – skrydis gali būti atšauktas, kelionė netikėtai užsitęsti, o konkretaus vaisto užsienyje gali nepavykti įsigyti arba bus reikalingas receptas.
Keliaujant lėktuvu, svarbiausius vaistus patariama laikyti rankiniame bagaže, kad jie liktų pasiekiami net ir vėluojant ar dingus registruotam bagažui. Esant griežtai oro uosto saugumo patikrai ar prireikus kreiptis į vietinius gydytojus, pravartu turėti vartojamų vaistų sąrašą, kuriame būtų nurodyti ne tik prekiniai pavadinimai, bet ir tarptautiniai veikliųjų medžiagų pavadinimai, taip pat gydytojo pažymą apie diagnozę ir paskirtą gydymą. Turintiems implantuotą širdies stimuliatorių ar kardioverterį-defibriliatorių verta pasiimti prietaiso identifikavimo kortelę.
Prieš išvykstant, kardiologė pataria pasidomėti, kur kelionės vietoje būtų galima kreiptis prireikus medicinos pagalbos, ir pasirūpinti kelionių draudimu, kuris apimtų su jau diagnozuota širdies liga susijusius atvejus.
Viskas įskaičiuota? Tik ne jūsų širdžiai
Atostogos dažnai keičia ne tik dienotvarkę, bet ir mitybos įpročius. Kardiologės teigimu, nebūtina atsisakyti vietinės virtuvės ar mėgstamų patiekalų, tačiau svarbu išlaikyti saiką.
Viešbučių restoranuose ar kavinėse rekomenduojama dažniau rinktis virtus, orkaitėje ar ant grotelių ruoštus patiekalus vietoj gruzdintų, didesnę lėkštės dalį skirti daržovėms, saikingai vartoti sūrius užkandžius, rūkytą ir perdirbtą mėsą, riebius padažus bei desertus.
Pasak gydytojos, atostogų metu ypač svarbu nepamiršti saiko vartojant alkoholinius gėrimus.
„Alkoholis gali sąveikauti su kai kuriais širdies ligoms gydyti skirtais vaistais, ypač antikoaguliantais ar tam tikrais antiaritminiais preparatais. Be to, gausus alkoholio vartojimas per trumpą laiką gali sukelti vadinamąjį „Holiday heart“ („šventinės širdies“) sindromą – staiga atsirandančius širdies ritmo sutrikimus net ir žmonėms, kurie iki tol jų nebuvo patyrę. Karštu oru alkoholio vartojimas kartu didina ir dehidratacijos riziką“, – teigia kardiologė.
Atostogos – pertrauka nuo darbo, bet ne nuo gydymo
Pasikeitusi dienotvarkė, miego ir valgymo režimas, skrydžiai ar laiko juostų kaita gali tapti priežastimi, dėl kurios keliaujant vaistus prisiminti tampa sunkiau. Gydytojos teigimu, širdies ir kraujagyslių ligoms skirtų vaistų vartojimo savavališkai nutraukti nereikėtų – net kelių dienų pertrauka gali lemti kraujospūdžio padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus, ligos simptomų atsinaujinimą ar būti itin pavojinga.
„Kelionėje pasikeičia įprastas dienos ritmas – kitaip valgome, daugiau judame, keičiasi miego režimas, todėl lengviau pamiršti išgerti vaistus. Kuo daugiau skirtingų preparatų ir jų vartojimo laikų reikia prisiminti, tuo didesnė tikimybė suklysti. Ir klinikiniai tyrimai, ir kasdienė praktika patvirtina, kad, kuo paprastesnis gydymo režimas, tuo lengviau jo laikytis ir namuose, ir keliaujant“, – teigia gydytoja.
Kai kuriems pacientams, kuriems jau reikalingas stabilus kelių vaistų derinys, gydytojas gali svarstyti galimybes gydymą supaprastinti. Viena jų – politabletė, kai keli veiklieji komponentai (tokie kaip antihipertenziniai vaistai ir statinas) sujungiami vienoje tabletėje. Kai keli veiklieji komponentai sujungiami į vieną tabletę, gydymas tampa paprastesnis – reikia išgerti mažiau tablečių, lengviau laikytis režimo, o kelionėse sumažėja tikimybė ką nors pamiršti.
Pasak kardiologės, grįžus iš kelionės vaistų vartojimo režimas neturėtų keistis – prie įprasto grafiko reikėtų grįžti iš karto. O miego režimą, fizinį aktyvumą ar kasdienę rutiną galima reguliuoti palaipsniui per kelias dienas. Svarbiausia – nesukelti organizmui papildomo streso.
„Atostogos turėtų būti laikas pailsėti, tačiau jos neturėtų tapti pertrauka nuo rūpinimosi savo sveikata“, – primena J. Jurgaitytė.
Po širdies operacijos į kelionę: kada galima, o kada geriau atidėti?
Ruošiantis ilgesnei ar tolimesnei kelionei, kardiologė rekomenduoja iš anksto įsitikinti, kad liga yra stabili, o paskirtas gydymas tinkamai suderintas. Jei per pastaruosius kelis mėnesius pasikeitė sveikatos būklė ar gydymas, prieš išvykstant verta apsilankyti pas gydytoją.
Didesnio atsargumo reikia pacientams, kurių būklė šiuo metu nestabili arba kurie neseniai patyrė ūmų širdies įvykį. Keliaujant lėktuvu, skrydį taip pat gali tekti atidėti po neseniai patirto miokardo infarkto ar širdies operacijos, esant dekompensuotam širdies nepakankamumui ar nekontroliuojamiems širdies ritmo sutrikimams.
Pasak kardiologės, po nekomplikuoto miokardo infarkto, esant stabiliai būklei, apie kelionę galima svarstyti praėjus maždaug 2–3 savaitėms. Po sklandžiai atliktos stento implantacijos kelionę kai kuriais atvejais galima planuoti po savaitės ar dviejų, o po didesnių širdies operacijų, pavyzdžiui, vainikinių arterijų šuntavimo, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 4–6 savaites. Konkretus sprendimas visada turėtų būti priimamas individualiai, įvertinus paciento būklę ir pasitarus su gydytoju.
„Jei liga stabili, gydymas suderintas, o žmogus jaučiasi gerai, kelionė paprastai nekelia papildomos rizikos. Priešingai – kokybiškas poilsis, mažesnis stresas ir geros emocijos gali būti naudingi širdies sveikatai. Todėl svarbiausias klausimas nėra, ar galima keliauti, o kaip tai padaryti saugiai“, – apibendrina gydytoja kardiologė.
