Visgi karštas oras džiugina ne visus: nemaža dalis įvairių sveikatos problemų turinčių žmonių žino, jog šylant pasunkėja ir jų būklė, o neretai atsiranda ir naujų nemalonių simptomų.
Portalas 15min primena, kokius sveikatos negalavimus gali išprovokuoti karščiai – apie kai kuriuos galbūt net nebūsite pagalvoję. Taip pat įspėsime, kokie sveikatos požymiai rodo, kad pagulėti namuose ar pavėsyje neužteks ir reikėtų kreiptis į medikus.
Kas vyksta organizme, kai oras įkaista?
Esant itin karštam orui (29–35 °C ir daugiau), žmogaus organizmui tenka papildomas stresas, o ypač pažeidžiami yra vaikai, senjorai, sergantieji lėtinėmis ligomis ir žmonės, dirbantys lauke. Tokiu metu gali pasireikšti įvairūs karščio sukelti simptomai ir sveikatos sutrikimai.
- Bendras silpnumas ir nuovargis
Per karščius būtina vartoti daugiau nei įprasta vandens ir kitų skysčių. Vis dėlto dažnai žmonės neįvertina dehidratacijos pavojaus ir per vėlai pradeda gerti vandenį (troškulys yra požymis, kad dehidratacijos procesas jau prasidėjo, gurkšnoti vandenį per karščius reikėtų nuolat). Silpnumą ir nuovargį galite jausti ir dėl žemo kraujo spaudimo – ši būklė taip pat dažnesnė, esant karštam orui.
Tyrimai rodo, kad karštis daugumą žmonių labiau išvargina, nes organizmas naudoja daugiau energijos termoreguliacijai.
- Galvos skausmas
Skaudėti galvą paprastai ima taip pat dėl skysčių trūkumo arba kraujagyslių išsiplėtimo. Paprastai užtenka pabūti pavėsyje, taip pat atsigerti vandens.
- Galvos svaigimas ir alpimas
Tai gali lemti staigus kraujospūdžio kritimas stovint ar greitai judant arba dėl išsiplėtusių kraujagyslių ir skysčių netekimo. Norint išvengti, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, taip pat nuolat vartoti skysčius.
- Padidėjęs arba sumažėjęs prakaitavimas
Didesnis nei įprasta prakaitavimas yra normalus atsakas į karštį. Kur kas blogiau, jei prakaitas liaujasi – tai gali būti pavojingas ženklas, pvz., šilumos smūgio.
- Raumenų mėšlungis („karščio mėšlungis“)
Tikriausi visi nors kartą gyvenime esame patyrę raumenų mėšlungį. Tačiau, esant aukštai oro temperatūrai, skausmingus raumenų susitraukimusi, dažniausiai kojose, pilve ar rankose, sukelia kitos priežastys. Tai – elektrolitų (ypač natrio ir kalio) praradimas su prakaitu. Kad to išvengtumėte, reikia užtikrinti, jog šių medžiagų gaunate pakankamai su maistu. Esant reikalui – per karščius vartoti jų papildomai.
- Širdies plakimo padažnėjimas
Kaip jau minėta, dėl itin aukštos temperatūros mūsų kūnas patiria papildomą stresą, todėl stengiasi greičiau "pumpuoti" kraują į odos paviršių, kad išskirtų šilumą. Būtent dėl to kai kurie žmonės gali jausti neįprastą širdies darbą, pvz.: širdies „daužymąsi ar kitus ritmo pokyčius. Ši būklė turėtų praeiti savaime atvėsus. Tačiau būtina kiek įmanoma mažiau būti tiesioginiuose saulės spinduliuose ir vengti fizinio krūvio.
- Kojų ar rankų tinimas (karščio edema)
Kaip jau minėta – dėl išsiplėtusių kraujagyslių ir sulėtėjusios kraujo grąžos iš galūnių. Taip nutikti gali ir niekada anksčiau šios problemos neturėjusiems žmonėms. Jei norite išvengti tinimo, reikėtų bent kelis kartus per dieną pakelti kojas aukščiau širdies lygio – tai pagerina veninio kraujo ir limfos nutekėjimą iš kojų. Taip pat svarbu reguliariai judėti – idealu, trumpi pasivaikščiojimai arba bent jau pėdų mankšta.
Turint problemų dėl venų, verta per karščius dėvėti kompresines kojines: kompresija padeda kraujui nenusistovėti kojose ir sumažina patinimą.
Verta atsisakyti ir aptemptų rūbų, taip pat – džinsų. Avėti reikėtų tokią avalynę, kuri leistų pėdai kvėpuoti ir jos nespaustų.
- Odos bėrimai (prakaito bėrimas, „karščio bėrimas“)
Maži raudoni spuogeliai ar niežtintys taškeliai, dažniausiai ant kaklo, nugaros, pažastyse gali atsirasti dėl padidėjusio prakaitavimo. Bėrimus sukelia užsikimšusios prakaito liaukos.
Norint išvengti to, per karščius verta dėvėti natūralaus audinio (pvz., lino) rūbus, vengti itin aptemptų rūbų. Taip pat dažniau praustis ar bent apsipilti vėsiu vandeniu.
Rimtesni sveikatos sutrikimai
Visi paminėti sveikatos sutrikimai dažniausiai praeina savaime, be ypatingų papildomų priemonių. Tačiau karštis gali sukelti ir kur kas rimtesnes būkles. Viena iš jų – šilumos smūgis. Nors teoriškai daugelis žinome, kas tai, susidūrę dažnai pamirštame, ką pirmiausia reikėtų daryti.
Patirti šilumos smūgį gali bet kokio amžiaus žmogus, tačiau pavojingiausia ši būklė kūdikiams, mažiems vaikams ir senjorams.
Šilumos arba saulės smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant. Tai yra viena rimčiausių šilumos poveikio formų, galinčių stipriai pakenkti smegenų ir kitų organų veiklai, dėl to reikalinga skubi medicininė pagalba.
Jei įtariate, kad kas nors patyrė šilumos smūgį – būtinai kvieskite medikus 112 ar 033 ir asmeniui suteikite pirmąją pagalbą.
Didelė tikimybė patirti šilumos smūgį atsiranda karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens. Dažniausiai nukenčia vyresni nei 65 metų asmenys ir jaunesni nei 4 metų vaikai, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., kardiologinėmis, pulmonologinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, nutukę ar esantys pernelyg mažo svorio), jauni, sveiki ir aktyvūs sportininkai, asmenys, gausiai vartojantys alkoholį.
Šilumos smūgis dažnai ištinka tuos, kurie patiria karščio spazmus, šilumos sinkopes (alpimą), šiluminį išsekimą, netoleruoja karščio. Tačiau smūgis gali ištikti net ir tuomet, jei prieš tai nėra buvę jokių šilumos netoleravimo požymių.
Šilumos smūgis pasireiškia padidėjusia kūno temperatūra, pulsuojančiu galvos skausmu ir galvos svaigimu, paraudusia, išsausėjusia, karščiuojančia oda, sumažėjusiu prakaitavimu nepaisant tvyrančio karščio, raumenų skausmu ir mėšlungiu, pykinimu, vėmimu, kai kada viduriavimu, troškuliu, nerimu, sutrikusia orientacija, mieguistumu, vangumu, dažnu, stipriu pulsu, greitu ir paviršutinišku kvėpavimu, netvirta eisena, traukuliais, sąmonės netekimu.
Saulės smūgis
Šilumos smūgis, arba perkaitimas, dažnai painiojamas su saulės smūgiu. Paaiškinsime, kuo šios dvi būklės skiriasi.
Saulės smūgis – tai ūmi organizmo reakcija, kai perkaista galva ir smegenys nuo tiesioginių saulės spindulių. Dėl to pakyla kūno temperatūra, sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, o negydant gali kilti rimtų pasekmių.
Pagrindinės saulės smūgio priežastys:
-
Ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose (ypač be galvos apdangalo).
-
Fizinė veikla lauke be pakankamo vandens kiekio.
-
Netinkama apranga – storas, neorui laidus rūbas karštą dieną.
Pagrindiniai simptomai:
-
Smarkus galvos skausmas.
-
Svaigimas, pusiausvyros sutrikimas.
-
Pykinimas arba vėmimas.
-
Veido ir kaklo paraudimas.
-
Padidėjęs prakaitavimas arba – vėlyvoje stadijoje – sausas veidas.
-
Sumišimas, mieguistumas.
-
Apsvaigimo pojūtis arba sąmonės netekimas.
Kuo saulės smūgis skiriasi nuo šilumos smūgio? Pagrindinis skirtumas, jog saulės smūgis patiriamas, pabuvus tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tuo metu šilumos smūgį galima patirti ir esant patalpose arba, pvz., automobilyje, nevartojant pakankamo vandens kiekio. Reikėtų žinoti, kad saulės smūgis gali virsti šilumos smūgiu, kuris - gyvybei pavojinga būklė.
Pirmoji pagalba ištikus šilumos ar saulės smūgiui
Jei įtariate, kad kas nors patyrė šilumos ar saulės smūgį, iš karto kvieskite greitąją pagalbą tel. 112 ar 033. Laukdami medikų pradėkite teikti pirmąją pagalbą:
- jei galite, nugabenkite asmenį į gerai vėdinamą vėsią patalpą arba pavėsį;
- nurenkite nereikalingus drabužius;
- jei įmanoma, pabandykite sumažinti kūno temperatūrą. Pavyzdžiui, nukreipkite įjungtą ventiliatorių į asmenį, tuo pačiu metu stenkitės sudrėkinti kūną – šlapia paklode, kempine, laistymo žarna; į pažastis, pakinklių, kirkšnių, alkūnių sritį dėkite į rankšluostį suvyniotus ledo gabaliukus ar kokius nors šaldytus produktus (mėsą, daržoves ir pan.); esant galimybei įkelkite asmenį į kambario temperatūros vandens pripiltą vonią ar dušo kabinoje pilkite ant jo vandenį;
- jei asmuo yra sąmoningas, duokite atsigerti vėsių skysčių. Rekomenduojama gerti nedideliais kiekiais, mažais gurkšneliais, neišgerti visos stiklinės ar puodelio iš karto, nes gali supykinti ir vemdamas asmuo neteks dar daugiau skysčių. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus;
- jei asmuo yra be sąmonės ir kvėpuoja, guldykite jį ant šono, vėdinkite ir vėsinkite, kvieskite pagalbą tel. 112 ar 033, vežkite į ligoninės priėmimo skyrių.
Šilumos ar saulės smūgio, perkaitimo saulėje prevencija
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:
- karštą, labai saulėtą dieną geriausia yra likti vėsioje patalpoje. Nerekomenduojame būti lauke karštuoju paros laiku – maždaug nuo 11–12 iki 15–16 val.;
- eidami į lauką vilkėkite lengvus, šviesios spalvos, laisvus drabužius, dėvėkite skrybėlę plačiais kraštais;
- naudokite apsauginius kremus nuo saulės su 30 ir daugiau SPF;
- gerkite daug skysčių. Norint išvengti dehidratacijos, paprastai rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip aštuonias stiklines vandens, vaisių ar daržovių sulčių per dieną. Gausiai prakaituojant rekomenduojama gerti mineralinį vandenį. Jei užsiimate fizine veikla, suvartojamų skysčių kiekis turi būti dar didesnis, net jei nejaučiate troškulio;
- pagal galimybes keiskite savo tvarkaraštį: atšaukite arba perkelkite susitikimus į vėsesnį dienos laikotarpį;
- stebėkite savo šlapimo spalvą: tamsus šlapimas, stiprus amoniako kvapas dažniausiai rodo skysčių trūkumą;
- venkite vartoti gėrimus su kofeinu ir alkoholiu;
- pasitarkite su savo gydytoju dėl saugaus skysčių kiekio suvartojimo, jei sergate širdies, inkstų, kepenų funkcijos sutrikimais, jei yra griežtai stebimas jūsų suvartojamas skysčių kiekis ar turite problemų dėl skysčių susilaikymo.
Niekas neabejoja saulės nauda, tačiau mėgaudamiesi vasaros šilumos teikiamais malonumais, nepamirškime saiko ir rūpinkimės savo sveikata.
