Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja toksikologė Laima Žėkienė dalinasi, ką svarbu žinoti, kad šaltuoju sezonu (ir ne tik) išvengtumėte nelaimės.
„Dažniausiai žmonės smalkėmis apsinuodija tuomet, kai užkuria krosnis, katilus ir per anksti priveria sklendes bei nueina miegoti. Tai netgi būdavo vadinama „pramiegota mirtimi“. Pačios smalkės yra bekvapės, jų nesimato (tai nėra dūmai), beskonės, todėl apsinuodyti yra labai paprasta. Dabar, kai atsiranda naujos technologijos ir šildymo sistemos, gali atrodyti, kad smalkės praeitis, tačiau apsinuodijimų rizika vis tiek išlieka. Pavyzdžiui, žmonės, kurie turi dujinius boilerius, dujinius katilus, irgi nėra apdrausti nuo to, kad pasikeitus slėgiui ir esant nepakankamai traukai, smalkių gali patekti į aplinką“, – aiškina gydytoja toksikologė.
Kokie simptomai išduoda, kad apsinuodijote smalkėmis
Smalkėms patekus į organizmą, galima jausti silpnumą, pykinimą, vėmimą, kartais simptomai primena peršalimą ar gripą, o sunkaus apsinuodijimo atveju žmogus netenka sąmonės.
„Esame turėję tokį pacientą, kuris skundėsi, kad atėjus į vonią jam pasidaro bloga. Jis ilgą laiką negalėjo suprasti, kas jam atsitiko, kol neteko sąmonės ir atsidūrė ligoninėje. Tada ir paaiškėjo, kad vonioje buvo dujinis boileris, kuris degimo metu išskirdavo į aplinką anglies monoksidą ir žmogus ilgėliau pabuvęs vonioje apsinuodydavo. Ir kol neįvyko didesnis apsinuodijimas, nebuvo galima suprasti, kas vyksta“, – sako gydytoja.
Ji priduria, kad apsinuodyti galima ir gaisro metu, tačiau tokiu atveju daugelis supranta, kad apsinuodijo smalkėmis. Visi kiti atvejai gali būti sudėtingesni, kadangi ne visi susimąsto apie smalkių šaltinius. „Pavyzdžiui, teko gydyti ir jaunuolius, kurie nusprendė pasišildyti automobilyje užvestu varikliu ir stipriai apsinuodijo“, – sakė gydytoja.
Ką daryti įtarus apsinuodijimą?
Visų pirma, jeigu įtariate, kad apsinuodijote smalkėmis, reikia skubiai išeiti iš galimai užterštos aplinkos, geriausia į gryną orą ir vykti į ligoninę. Ten paprastai padaromi tyrimai, kurie gali atskleisti, kiek tų smalkių žmogus galėjo prisikvėpuoti. Kaip aiškina gydytoja toksikologė, anglies monoksidas „prisikabina“ prie hemoglobino ir sudaro karboksihemoglobiną, kurio kiekį galima išmatuoti – būtent jis neleidžia pernešti deguonies.
„Jeigu žmogus atvyksta po poros valandų ir pakvėpavęs deguonimi, tuomet tyrimas gali būti ir netikslus, neparodyti, kiek minėto karboksihemoglobino buvo prieš tai. Pagrindinis gydymas – deguonis, kuris padeda karboksihemoglobinui suskilti ir atlaisvina hemoglobiną, jog jis galėtų pernešti deguonį ir atlikti pagrindinę funkciją. Tad apsinuodijus smalkėmis būna deguonies badas organizme“, – sako L.Žėkienė.
O gydymas priklauso nuo to, ar sunkus buvo apsinuodijimas, kiek sutrikimų sukėlė. Jeigu apsinuodijimas lengvas, dažniausiai praeina be ilgalaikių pasekmių, o žmogus, pagerėjus būklei, jausis ir gyvens toliau kaip įprastai. Jeigu apsinuodijimas yra sunkus, tuomet pasekmės gali būti labai sudėtingos ir žmogus gali net mirti.
„Apsinuodijimas gali sukelti hipoksinę encefalopatiją dėl deguonies stygiaus. Patys jautriausi organai deguonies trūkumui yra širdis ir smegenys, tad smalkės gali tapti infarkto priežastimi, sukelti smegenų pažeidimus ir visas kitas su tuo susijusias komplikacijas, raumenų pažeidimus, kurie gali būti inkstų nepakankamumo priežastimi. Kaip matote, komplikacijų spektras yra tikrai platus“, – sako gydytoja.
Ar galima susidurti su lėtiniu apsinuodijimu? L.Žėkienė dalinasi, kad jeigu tai yra labai nedidelės dozės, koncentracijos, tuomet žmogaus kūnas prisitaiko. „Viskas yra nuodas ir tik dozė vaistą skiria nuo nuodo – tad čia labai panašiai. Nedidelis kiekis gali ir nepasijusti, o jeigu didesni kiekiai ir ilgas laikas, gali formuotis tam tikri pažeidimai. Tai labai individualu“, – sako pašnekovė.
Ji aiškina, kad žiemą nukentėjusių būna daugiau nei šiltuoju metų sezonu, visgi, pasitaiko apsinuodijusių visais metų laikais. „Vienu metu turėjome nemažą srautą iš naujų daugiabučių, kuomet prasidėjus šildymo sezonui visi atsukdavo savo šildymo katilus iki maksimumo. Paaiškėjo, kad kaminai ir trauka – nepakankami, taip pat buvo aukštas slėgis ir visa tai prisidėjo prie apsinuodijimo. Dabar šiuolaikinė technika vis tobulėja, darosi saugesnė, tad tokių protrūkių pasitaiko vis rečiau. Tačiau būna ir savaime suprantamų apsinuodijimo atvejų, kai žmonės uždaroje patalpoje dirba su dyzeliniais aparatais ir nepagalvoja, kad gali apsinuodyti smalkėmis“, – sako medikė.
Kaip apsisaugoti?
Apsisaugoti tikrai galima, tereikia pasirūpinti tam tikrais dalykais. „Pirmiausia, įsigykite anglies monoksido detektorius ir laikykite patalpose, kur yra jūsų šildymo įrenginiai – nuo dujų katilo iki krosnies ar židinio. Kitas dalykas, žmonės užsimiršta, kad kol nesibaigė degimas, verčiau neskubėti uždarinėti sklendžių; taip pat būtina atlikti profilaktinius savo įrangos patikrinimus reguliariai ir laiku, kad išvengtumėte gedimų ir anglies monoksido nuotėkio. Tai paprasti, bet kartais užmirštami dalykai, bet jie gali padėti išgelbėti jūsų gyvybę“, – perspėja gydytoja.
