Naujasis, pirmasis tokio pobūdžio tyrimas dar labiau sustiprina augančius įrodymus, atskleisdamas, kad itin perdirbto maisto vartojimas gali itin padidinti tam tikrų darinių storojoje ir tiesiojoje žarnoje, galinčių išsivystyti į vėžį – riziką, rašoma CNN.
Tyrime nustatyta, kad pagrindinis itin perdirbto maisto šaltinis buvo itin perdirbta duona ir pusryčių produktai, padažai, užtepai ir pagardai, taip pat cukrumi ar dirbtiniais saldikliais saldinti gėrimai.
Dalyviai, kurie vartojo daugiausiai itin perdirbto maisto — apie 10 porcijų per dieną — iki 50 metų turėjo 45 proc. didesnę riziką, kad jiems susiformuos tokie dariniai, palyginti su tais, kurie jo vartojo mažiausiai, šiek tiek daugiau nei tris porcijas per dieną. Tyrimas, kuriame daugiau nei 29 100 slaugytojų moterų buvo stebimos vidutiniškai 13 metų, ketvirtadienį publikuotas žurnale JAMA Oncology.
„Mūsų tyrimas neįrodo priežasties ir pasekmės ryšio, todėl negalime tvirtinti, kad tai galutinė išvada“, — sakė vyresnysis tyrimo autorius dr. Andrew Chanas, gastroenterologas iš Mass General Brigham vėžio instituto Bostone. – Tačiau jis pateikia tam tikrų užuominų, kad tai, ką valgome, gali turėti įtakos. Todėl, žengiant į priekį, manau, naudinga pagalvoti, kur galėtume sumažinti suvartojimą ir sudaryti pagrindą būsimiems tyrimams, kad galėtume tiksliau nustatyti mechanizmus bei konkrečius maisto produktus.“
„Kiek įmanoma, turėtumėte stengtis vengti itin perdirbtų produktų ir savo mitybą praturtinti kuo mažiau apdorotais produktais, rinktis produktus iš gamtos“, – el. paštu teigė dr. Davidas Katzas, ne pelno siekiančios pasaulinės ekspertų koalicijos, skirtos įrodymais pagrįstai gyvenimo būdo medicinai, įkūrėjas. Jis pats tyrime nedalyvavo.
„Geriausia mityba daugiausiai susideda iš daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, pupelių ir ankštinių, riešutų bei sėklų ir paprasto vandens“, — pridūrė D.Katzas, Jeilio universiteto Prevencinių tyrimų centro Konektikute steigimo direktorius.
Ekspertai CNN teigė, kad reikėtų skaityti produktų sudėtį ir stebėti, kiek natrio suvartojate bei kaip įvairūs maisto produktai jus veikia — itin perdirbtas maistas gali skatinti norą valgyti daugiau, o natūralus, mažai apdorotas maistas paprastai labiau pasotina.
Specialistai siūlo atkreipti dėmesį į tokius simptomus kaip tamsios ar kruvinos išmatos, skausmas, geležies stokos anemija, neplanuotas svorio kritimas kartu su virškinimo trakto simptomais ir vidurių užkietėjimas dėl žarnyno nepraeinamumo.
Dr. Robin Mendelsohn teigė, kad taip pat reikėtų tikrintis nuo 45 metų amžiaus arba jei jūsų šeimoje yra buvę kolorektalinio vėžio atvejų, nes kuo anksčiau problemos diagnozuojamos, tuo greičiau ir veiksmingiau jas galima gydyti. R.Mendelsohn yra Jaunų atvejų kolorektalinio ir virškinamojo trakto vėžio centro, esančio Memorialiniame Sloan Ketteringo vėžio centre Niujorke, bendradirektorė. Ji tyrime nedalyvavo.
Itin perdirbtuose produktuose paprastai mažai skaidulų ir daug kalorijų, pridėtinio cukraus, perdirbtų grūdų ir riebalų, natrio ir priedų, kurie visi skirti tam, kad maistas būtų patrauklesnis.
Tyrimo dalyviai dalyvavo Slaugytojų sveikatos tyrime II – tęstiniame tyrime, pradėtame 1989 m., kurio metu buvo stebimos 1947–1964 m. gimusios slaugytojos, siekiant sužinoti apie pagrindinių lėtinių ligų rizikos veiksnius moterims.
Moterys pirmąją mitybos apklausą užpildė 1991 m.; kas ketverius metus jų buvo prašoma prisiminti, kokius maisto produktus jos rinkosi per pastaruosius 12 mėnesių.
Kaip ir daugumoje mitybos tyrimų, toks prisiminimų pobūdis gali būti ribotas tikslumo atžvilgiu. „Aš pati neprisimenu, ką valgiau praėjusią savaitę, o žmonės ne visada pasako visą tiesą“, — sakė R.Mendelsohn el. laiške.
Be to, itin perdirbtų maisto produktų klasifikacija ir nustatymas, kurie iš jų yra kenksmingesni už kitus, dar reikalauja papildomų tyrimų, teigė A.Chan. Tokios analizės tikslinimas padėtų ekspertams aiškiau įvertinti poveikį sveikatai ir pateikti tikslesnes mitybos rekomendacijas. Vis dėlto tyrėjai mano, kad dalyvės dėl slaugos išsilavinimo gali tiksliau nei vidutinis žmogus pateikti tokią informaciją.
Vienas iš tyrimo privalumų buvo „išsami informacija apie kitus kolorektalinio vėžio rizikos veiksnius tarp dalyvių, tokius kaip kūno masės indeksas, 2 tipo diabetas ir mažas skaidulų vartojimas“, — teigė A.Chan pranešime spaudai. – Net ir įvertinus visus šiuos rizikos veiksnius, ryšys su itin perdirbtu maistu vis tiek išliko.“
Nors rizika, susijusi su ikivėžinių darinių formavimusi, didėjo kartu su itin perdirbto maisto vartojimu, tikimybė išsivystyti kitokio tipo ikivėžiniams polipams — nepadidėjo. Šis rezultatas, pasak daktaro Ganesho Halade, Tampos bendrosios ligoninės Vėžio instituto Vėžio biologijos programos nario, kuris tyrime nedalyvavo, leidžia manyti, kad itin perdirbtas maistas gali sukelti biologinius procesus, lemiančius klasikinių adenomų virtimą piktybiniais navikais.
Svarbu tai, kad 10-ajame dešimtmetyje vartoti itin perdirbti produktai „nėra tapatūs šiuolaikiniams“, — pridūrė G.Halade, — „atsižvelgiant į pokyčius jų sudėtyje, naujų priedų atsiradimą ir itin perdirbtų produktų dalies mityboje padidėjimą.“
„Vis dėlto vienas pastovus bruožas per visus tuos dešimtmečius yra plačiai naudojami omega-6 rūgštimis turtingi sėklų aliejai, kurie, kaip manoma, gali būti vienas svarbiausių ankstyvojo kolorektalinio vėžio rizikos veiksnių“, — sakė G.Halade el. laiške.
Bet koks galimas ryšys tarp itin perdirbtų maisto produktų ir kolorektalinių navikų gali būti paaiškintas tuo, kad maistas gali pakeisti žarnyno mikrobiomą ir jo apsauginę plėvelę, sukeldamas lėtinį uždegimą ir metabolizmo metu gamindamas toksines molekules, teigė R.Mendelsohn ir A.Chanas. – Netiesiogiai itin perdirbtų maisto produktų vartojimas yra susijęs su nutukimu, kuris taip pat yra kolorektalinio vėžio rizikos veiksnys“, – pridūrė R.Mendelsohn.
