Su urologu Mariumi Anglickiu kalbamės apie vyrų šlapimo nelaikymo priežastis, tipus, diagnostiką ir gydymo galimybes, siekiant padėti geriau suprasti šią problemą ir paskatinti ieškoti tinkamos pagalbos.
– Kas yra šlapimo nelaikymas ir kodėl jis pasireiškia vyrams?
– Šlapimo nelaikymas – opi ir ne tik daugelį moterų, bet ir vyrus varginanti problema. Daugelis tyrimų rodo, kad su lengvesniu ar sunkesnio laipsnio šlapimo nelaikymu susiduria nuo 3 iki 15 proc. jaunų vyrų. Šlapimo nelaikymo priežastys gali būti pačios įvairiausios. Tačiau būtina pažymėti, kad ši problema kamuoja ne tik moteris, bet ir vyrus.
Kiekvieną dieną dėl šlapimo nelaikymo kreipiasi dešimtys moterų ir vyrų. Vyrai nėra linkę kalbėti apie šią problemą, nes dažnai patiria baimę ir gėdos jausmą, jaučiasi silpni ir pažeidžiami. Šlapimo nelaikymo priežasčių gali būti įvairių – tai šlapimo takų infekcijos, nervų sistemos sutrikimai, vaistų poveikis, prostatos vėžio operacijos ar naktinis šlapimo nelaikymas, prisipildžius šlapimo pūslei, esant gerybinei prostatos hiperplazijai.
Negydant šlapimo nelaikymo, problema progresuoja ir galiausiai šlapimas pradeda tekėti nuo mažiausio fizinio judesio ar net ramybės metu gulint bei stovint. Nieko nedarant, anksčiau ar vėliau išsivysto sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymas, kada gydymas vargu ar padės. Tačiau šlapimo nelaikymas – ne pasmerkimas. Nesvarbu, kamuoja tik keli retai pasitaikantys lašeliai ar gausesnis šlapimo ištekėjimas, galite būti ramūs, nes egzistuoja pagalba ir būdai, padedantys suvaldyti šlapimo nelaikymo keliamus nepatogumus.
Šiuolaikinė medicina siūlo pratimus, vaistus, operacijas, o svarbiausia – supratimą, kad tai nėra silpnumo požymis, o tik iššūkis, reikalaujantis drąsos pripažinti esamą problemą ir ieškoti pagalbos.
Kokios dažniausios šlapimo nelaikymo formos būdingos vyrams?
– Labai dažna šlapimo nelaikymo priežastis vyrų tarpe – prostatos operacijos, švitinimas dėl vėžio ir kitos priežastys. Rečiau – dėl neurologinių ligų, tokių kaip Parkinsono ligos ir kt. Kai kada vyresnius vyrus vargina paradoksinis šlapimo nelaikymas. Jo metu miegant prisipildo šlapimo pūslė ir atsiranda nelaikymas.
Dažniausiai yra išskiriami trys šlapimo nelaikymo tipai. Pirmajam priskiriamas įtampos šlapimo nelaikymas, kada kosint, čiaudint, bėgant išlaša keli šlapimo lašai. Vėliau šlapimo nelaikymas progresuoja ir nieko nedarant vis daugiau bei daugiau šlapimo išteka bei sukelia fizinį bei emocinį diskomfortą.
Antrojo tipo šlapimo nelaikymas vadinamas skubos šlapimo nelaikymu arba dirglia šlapimo pūsle. Jam būdingas dažnas ir staigus noras šlapintis su šlapimo nelaikymu. Pasišlapinus atrodo, kad ne visas šlapimas pasišalino iš šlapimo pūslės, staigus noras šlapintis užeina išgirdus bėgantį vandenį ar rakinat buto duris.
Trečiasis tipas vadinamas mišriu šlapimo nelaikymu. Šiam tipui būdinga abiejų prieš tai išvardintų šlapimo nelaikymų kombinacija.
– Gal galite pasidalinti statistika, kiek vyrų patiria šlapimo nelaikymą?
– Apie 10-20 proc. vyresnių žmonių patiria šlapimo nelaikymo simptomus, tačiau tikėtina, kad tik dalis jų ieško pagalbos. Vyrai dažniau susiduria su šlapimo nelaikymu po prostatos operacijų, prostatos hiperplazijos ar dėl nervų pažeidimų bei ligų.
– Kaip atpažinti pirmuosius požymius ir kada kreiptis į gydytoją?
– Pirmieji šlapimo nelaikymo požymiai vyrams gali būti lengvi ir dažnai neatrodo rimti, tačiau svarbu juos atpažinti laiku. Dėl padidėjusios šlapimo pūslės jautrumo ar dirglumo gali būti dažnas poreikis šlapintis, net jei nėra daug šlapimo. Gali pasireikšti lengvas šlapimo nelaikymas juokiantis, kosint, bėgant, šokinėjant.
Kai vargina pojūtis, kad negalite laiku sulaikyti šlapimo, ypač jeigu jaučiate, kad šlapimo pūslė yra pilna. Į gydytoją kreiptis būtina, jei simptomai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui arba didėja, jaučiate simptomus, kurie nepraeina, šlapimo nelaikymo problemos apriboja jūsų socialinį gyvenimą.
– Kokia yra psichologinė šlapimo nelaikymo pusė?
– Vyras, kuris visą gyvenimą tvirtai kontroliavo šlapinimąsi, staiga pajunta, kad net pati elementariausia kūno funkcija jam nebepaklūsta. Tai iš pagrindų sukrečia vyro identitetą. Tokie vyrai pradeda galvoti, kad „Aš nebe vyras“. Stereotipai apie „stipriąją lytį“ vis dar gajūs mūsų visuomenėje ir verčia manyti, kad šlapimo nelaikymas yra silpnumo ženklas.
Tokie vyrai nusivilia savimi ir pradeda savęs klausti, kodėl aš negaliu susitvarkyti net su šituo? Tokie vyrai pradeda vengti socialinio ir lytinio gyvenimo. Vyras pradeda vengti sekso ne dėl potraukio stokos, o dėl baimės, kad „prašlaps“. Šlapimo nelaikymo problema ir gėda verčia slėpti problemą, o tai atitolina partnerį.
Nerimas ir nuolatinis stresas gali sukelti antrinius seksualinius sutrikimus – sutrinka erekcija, išnyksta seksualinis potraukis. Jie nuolat išgyvena dėl nemalonaus kvapo ir dėmių ant kelnių baimę. Tokių vyrų pasaulis susiaurėja iki kelių „saugių“ zonų – ten, kur yra tualetas, nėra žmonių, ir niekas nieko nepastebės.
–Kokie yra mitai apie šlapimo nelaikymą? Gal galėtumėt juos įvardinti ir paneigti?
„Tai tik senatvinė problema“. Kokia yra tiesa? Nors rizika didėja su amžiumi, šlapimo nelaikymas gali ištikti ir jaunesnius vyrus – ypač sportininkus (kilnojančius sunkius svorius), vairuotojus (ilgai sėdinčius ir vartojančius daug kavos) ar po sunkių operacijų.
„Šlapimo nelaikymas – moterų liga“. Kokia yra tiesa? Moterys dažnai susiduria su šlapimo nelaikymu dėl gimdymo ir hormonų pakitimų, tačiau tai nėra tik moterų problema. Kas 4-5 vyras gyvenime susidurs su šia problema. Vyrams dėl šlapimo nelaikymo dažniausiai kalti prostatos pokyčiai, operacijos ar nervų, atsakingų už šlapimo sulaikymą, pažeidimai.
„Jei nelaikau šlapimo – man nebėra vilties“. Kokia yra tiesa? Daugeliu atvejų šlapimo nelaikymas yra išsprendžiama problema. Fiziniai pratimai (Kėgelio pratimai), vaistai, operacijos ar specialios apsauginės priemonės, pavyzdžiui, įklotai, kelnaitės ar net skalbiamos šlapimą sugeriančios apatinės kelnaitės grąžina šlapimo kontrolę ir pasitikėjimą savimi.
„Geriau tylėti, nes gydytojas tik pasijuoks“. Kokia yra tiesa? Urologai susiduria su šia problema kasdien – jiems tai rutina, o ne kažkas gėdingo. Kreipimasis laiku ir ankstyva diagnostika gali išgelbėti nuo rimtesnių komplikacijų.
„Tai reiškia, kad aš silpnas / nevykėlis“. Kokia yra tiesa? Tai medicininė būklė, o ne charakterio trūkumas. Net profesionalūs sportininkai ar kariai, patyrę traumas, su tuo susiduria. Kalbėti apie problemą – drąsos, o ne silpnumo ženklas.
