Mokslininkai jau užčiuopia sveiko ilgaamžiškumo paslaptį: ji labai paprasta
Pasak konferencijos „Neurostartas“ lektoriaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus dr. Danieliaus Serapino, mūsų organizmo senėjimą lemia telomerai – chromosomų, esančių mūsų ląstelių DNR, galiukai. Ląstelėms dalijantis ir atsinaujinant jie trumpėja ir galiausiai pasiekia tokį lygį, kai ląstelė nebegali dalintis. Dėl to ir mes senstame.
Taip pat mūsų savijautą veikia mitochondrijų, dar vadinamų ląstelių energijos „jėgainėmis“, aktyvumas. Kuo ilgesni telomerai ir aktyvesnės mitochondrijos, tuo ląstelės geriau atlieka savo funkcijas, o žmogus jaučiasi fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai tvirtesnis.
„Pastaruoju metu aktyviai tyrinėjama, kokie veiksniai turi įtakos telomerams ir mitochondrijoms. Nustatyta, kad be jau žinomų išorinių veiksnių apie 50 proc. ląstelių reguliavimo procesų lemia psichoemociniai veiksniai, apimantys tokius žmogaus psichikos procesus kaip savistaba, savirefleksija, gebėjimas būti čia ir dabar bei pozityvus mąstymas“, – teigė pašnekovas.
Tik fizinis aktyvumas ir mityba nebepadeda
Pozityvus mąstymas – tai gebėjimas į sunkumus žvelgti kaip į iššūkį, o ne kaip į problemą. Pasak D. Serapino, pastaraisiais metais vykusiose psichoendokrinologų konferencijose buvo įrodyta, kad žmogaus požiūris labai lemia, kaip gyvenimo įvykis paveiks ląsteles, kraują bei jo sudėtį.
„Šiuo aspektu didžiausią įtaką mums turi mintys, savo ruožtu lemiančios emocijas bei nusiteikimą. Lietuvoje apgintos disertacijos įrodo, kad smurtą šeimoje patyrusios moterys, sugebėjusios vėliau įprasminti patirtį ir ją suvokusios kaip jas užgrūdinusią, paskatinusią gyventi kitaip, atrasti gyvenimo džiaugsmą, t. y. pakeitė savo požiūrį į praeitį, ši neigiama patirtis joms tapo psichologinio augimo stimuliantu. Tai vadinama potrauminiu augimu“, – dėstė mokslininkas.
Šiuo aspektu didžiausią įtaką mums turi mintys.
Ką daryti?
D. Serapinas pataria pradėti nuo emocijų stebėjimo, kad suprastume, kokios situacijos ir mūsų veiksmai mums sukelia teigiamas, o kokios – neigiamas emocijas. Kasdienybėje mes dažniausiai elgiamės iš inercijos ir nepastebime savo emocijų. Dėl to tiesiog iš įpratimo užsisukame tam tikrame ritme, kuris mums visai netinka. Savistaba ir susimąstymas padeda, tarsi kompasas, nusistatyti kryptį, kur link mes norime eiti.
„Taip pat įrodyta dėkingumo praktikų nauda žmogaus savijautai ir sveikatai. Ypatingai svarbu pajausti dėkingumą už tai, ką jau turime gyvenime. Ir nesvarbu – tai labai dideli dalykai ar visiškos smulkmenos. Net jei gyvenime pakankamai daug iššūkių, visada turime, už ką padėkoti. Dar vienas svarbus dalykas – ugdyti įgūdį nepriekaištauti. Mes dažnai linkę kaltinti dėl savo problemų kitus, likimą ar save pačius. Tačiau nepriekaištavimo aspektas padeda kurti harmoningesnį santykį su savimi, aplinka ir su visa kūrinija“, – pabrėžė D. Serapinas.
Dar vienas svarbus dalykas – ugdyti įgūdį nepriekaištauti
Pasak pašnekovo, prof. Elizabeth Blackburn, kuri 2009 m. gavo Nobelio premiją už telomerų tyrimus, šiuo metu skiria labai daug dėmesio būtent psichologinių veiksnių įtakai telomerams, kurių stabilizavimas yra tiesiogiai susijęs tiek su žmogaus fizine sveikata (širdies ir kraujagyslių, smegenų ligų prevencija), tiek su psichologine sveikata (atsparumu stresui, nerimui, depresiškumo mažinimu). Taip pat ir kitus mokslininkus domina dėmesingumo įsisąmoninimo ir kitų sąmoningumą ugdančių metodų poveikis sveikatai.
Mokslininkas primena, kad nuo medicinos, t. y. nuo gydytojų ir vaistų priklauso tik 10 proc. sveikatos. Apie 20 proc. jos lemia aplinka, tiek pat – genetika, o 50 proc. – mūsų pasirinkimai, mintys, gyvensena. Tai patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija. Taigi, gyventi sąmoningai yra naudinga. Pasak jo, sąmoningumas reikalauja pastangų, tačiau supratus jo svarbą gali atsirasti didžiulė motyvacija jį ugdyti.
