Analizuodami beveik 25 tūkst. Taivano gyventojų sveikatos duomenis, mokslininkai nustatė, kad 2 metus gyvenant itin karštame klimate biologinis amžius gali padidėti net iki 12 dienų.
„Šis tyrimas patvirtina, kad ilgalaikis karščio poveikis sukelia subtilius, bet ilgalaikius biologinius pokyčius, susijusius su senėjimu. Tai leidžia geriau suprasti, kaip klimato kaita ir ekstremalūs orų reiškiniai paveiks visuomenės sveikatą ateityje“, – teigia tyrimo vadovė, Honkongo universiteto docentė dr. Cui Guo.
Kaip nustatytas ryšys tarp karščio ir senėjimo?
Tyrimo metu mokslininkai lygino dalyvių chronologinį (pagal gimimo metus) ir biologinį (pagal organizmo būklę) amžių. Pastarasis buvo nustatomas iš įvairių rodmenų: kraujo tyrimų, kepenų funkcijos, uždegimo rodiklių bei kitų kriterijų.
Įvertinus gyvenimo būdo veiksnius, tokius kaip rūkymas, lėtinės ligos ar fizinis aktyvumas, paaiškėjo, kad kuo ilgiau žmogus patirdavo karščio bangas, tuo labiau spartėdavo jo biologinis senėjimas.
Tyrimas parodė, kad kas 4 papildomos karščio bangų dienos organizmo amžių padidindavo beveik 9 dienomis.
Kodėl karštis toks pavojingas?
Pasak Merilando universiteto profesoriaus dr. Amiro Sapkotos, ekstremalus karštis kasmet nusineša daugiau gyvybių nei bet kurie kiti su oru susiję reiškiniai. Jis didina inkstų, širdies bei kvėpavimo ligų riziką, gali pabloginti diabeto ar astmos eigą, paveikti psichinę sveikatą.
Nors Taivane atliktas tyrimas tiesiogiai neįrodo, kad karštis trumpina gyvenimo trukmę, jo gebėjimas spartinti biologinį senėjimą gali didinti riziką susirgti su amžiumi susijusiomis ligomis ir ankstyvos mirties tikimybę.
Kam kyla didžiausia rizika?
Nuo karščio kenčia visi, tačiau jautriausios grupės yra vaikai, senjorai, lauke dirbantys žmonės, nėščiosios bei žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis. Tyrimas taip pat atskleidė, kad labiau pažeidžiami kaimo gyventojai, fizinį darbą dirbantys žmonės bei tie, kurių bendruomenėse mažiau naudojami oro kondicionieriai.
Kaip apsisaugoti nuo karščio?
Pirmosios lietuviško rudens dienos džiugina karštu oru, todėl verta prisiminti, jog pasirūpinti savo sveikata svarbu nepriklausomai nuo to, kokią datą rodo kalendorius. Specialistai rekomenduoja:
-
gerti daug vandens;
-
vengti buvimo lauke karščiausiu paros metu;
-
naudoti ventiliatorius ar oro kondicionierius, jei yra galimybė;
-
rinktis lengvus, laisvus drabužius;
-
fizinę veiklą planuoti anksti ryte arba vakare.
Šie patarimai pravers ir tiems, kurie nusprendė rudenį paieškoti saulės svetur.
„Ekstremalus karštis gali būti mirtinas. Deja, tokie reiškiniai taps vis dažnesni ir intensyvesni, todėl visuomenės sveikatos požiūriu tai labai rimtas iššūkis“, – pabrėžia dr. A.Sapkota.
Parengta pagal „Everydayhealth“
