Sekite 15min Google
Spalio pabaigoje prie namų durų vėl pasirodo šviečiantys moliūgai su juokingomis ar šiurpiomis grimasomis. Jiems išskaptuoti neretai prireikia nemažai laiko ir kantrybės. Tačiau šventinės dekoracijos džiugina neilgai – išskaptuoti moliūgai gana greitai suminkštėja ir pradeda pelyti.
Tuomet jie keliauja į šiukšliadėžę, dažnai kartu su skaptuojant išimtu minkštimu. Tačiau jį išmesti – tikras švaistymas. Mat klasikinis didelis oranžinis Helovino moliūgas iš tiesų yra valgomas.
Parduotuvėse ar ūkininkų prekyvietėse parduodamos tokios veislės kaip „Jack O'Lantern“, „Ghost Rider“ ar „Tom Fox“ yra maistui tinkami moliūgai, o ne vien dekoracijos. Jų minkštimas nėra nuodingas.
Vis dėlto yra moliūgų, kurių net nedidelis kiekis gali būti pavojingas sveikatai. Be to, net ir valgomas moliūgas tam tikromis aplinkybėmis tampa netinkamas maistui.
Svarbiausi trys dalykai – moliūgo veislė, skonis ir tai, kada iš jo išimamas minkštimas.
Kaip atskirti valgomą moliūgą nuo dekoratyvinio?
Helovinui skirti dideli oranžiniai moliūgai dažniausiai yra valgomi. Vienas paprasčiausių orientyrų – dydis. Jeigu moliūgas didesnis už kumštį, labai tikėtina, kad jis priklauso valgomųjų moliūgų grupei.
Dekoratyviniai moliūgai paprastai būna mažesni, neretai turi karpuotą žievę ir mažai minkštimo. Parduotuvėse parduodami moliūgai taip pat turėtų būti atitinkamai paženklinti.
Tačiau vien pagal išvaizdą patikimai atskirti valgomus moliūgus nuo dekoratyvinių ne visada įmanoma.
Be to, skaptavimui skirtų moliūgų skonis dažnai nėra itin išraiškingas. Palyginti su „Hokkaido“ ar sviestiniais moliūgais („Butternut“), jų minkštimas paprastai būna vandeningesnis, skaidulingesnis ir švelnesnio skonio.
Jeigu norite moliūgą ne tik išskaptuoti, bet ir panaudoti maistui, verta rinktis muskatinius moliūgus arba tokias veisles kaip „Ghost Rider“, „St. Martin F1“ ar „Caspar“.
Moliūgas kartus? Jokiu būdu nevalgykite
Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai moliūguose yra daug kukurbitacinų – natūralių karčiųjų medžiagų, kuriomis augalas apsisaugo nuo kenkėjų.
Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai moliūguose yra daug kukurbitacinų – natūralių karčiųjų medžiagų, kuriomis augalas apsisaugo nuo kenkėjų.
Žmogui šios medžiagos gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, o sunkiais atvejais – net mirtiną apsinuodijimą.
Parduotuvėse parduodamose valgomųjų moliūgų veislėse šių medžiagų kiekis selekcijos būdu yra labai sumažintas.
Tačiau auginant moliūgus savo darže gali kilti papildoma rizika. Jeigu bitės apdulkina valgomuosius moliūgus dekoratyvinių moliūgų žiedadulkėmis, vėlesnėse kartose gali vėl atsirasti augalų, kaupiančių nuodingas karčiąsias medžiagas.
Todėl itin svarbu atkreipti dėmesį į moliūgo skonį. Jeigu jo minkštimas neįprastai kartus, tokio moliūgo valgyti negalima.
Po Helovino išskaptuoto moliūgo valgyti nebegalima
Jeigu planuojate išskaptuotą moliūgą suvalgyti tik pasibaigus Helovinui, tai gali būti pavojinga.
Jeigu moliūgas kelias dienas stovėjo prie namų durų, jo maistui naudoti nebereikėtų, net jeigu iš išorės jis vis dar atrodo gerai.
Vos pažeidus moliūgo žievę, drėgnas minkštimas tampa palankia terpe pelėsiams ir bakterijoms daugintis. Prie jo taip pat gali patekti vabzdžių, aplinkos nešvarumų ir išmetamųjų dujų teršalų.
Todėl maistui skirtą minkštimą reikėtų išimti ir panaudoti iš karto, dar prieš paliekant išskaptuotą moliūgą kaip dekoraciją.
Ką pagaminti iš moliūgo minkštimo?
Išskaptuojant moliūgą išimto minkštimo tikrai nebūtina išmesti. Jį galima panaudoti įvairiems patiekalams:
-
Trintai moliūgų sriubai.
-
Moliūgų tyrelei.
-
Moliūgų pyragui.
-
Aštriam moliūgų pagardui (chutney).
Kadangi skaptavimui skirtų moliūgų minkštimas dažnai būna švelnaus skonio, patiekalus verta gardinti intensyvesniais prieskoniais, imbieru ar česnaku.
Galima panaudoti ir moliūgų sėklas.
Jeigu viso minkštimo iš karto paruošti nepavyksta, jį galima užšaldyti arba konservuoti.
Pavojus gresia ir augintiniams
Dekoratyviniai moliūgai gali būti pavojingi ne tik žmonėms, bet ir naminiams gyvūnams, ypač šunims bei triušiams.
Katės paprastai nemėgsta kartaus skonio, todėl dekoratyvinių moliūgų dažniausiai vengia. Tačiau smalsesnės katės taip pat gali jų paragauti.
Jeigu gyvūnas pakramtė dekoratyvinio moliūgo ir vėliau pasireiškė neįprastų simptomų, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Saugiausia dekoratyvinius moliūgus laikyti augintiniams nepasiekiamoje vietoje arba rinktis kitokias Helovino dekoracijas.
