Svarbu ir tai, kaip arbata ruošiama. Į ją dedamas cukrus ar dirbtiniai saldikliai gali sumažinti gėrimo naudą, o kai kurių vaistažolių arbatos širdies ligomis sergantiems žmonėms gali būti netinkamos, „Everyday Health“.
1. Juodoji arbata – naudinga, bet svarbus saikas
Juodojoje arbatoje yra polifenolių ir flavonoidų – augalinių antioksidantų, kurie gali padėti palaikyti kraujagyslių veiklą ir geresnę kraujotaką. Ji taip pat siejama su mažesniu kraujospūdžiu, uždegimu ir palankesniu cholesterolio kiekiu.
Tačiau juodojoje arbatoje kofeino yra daugiau nei kitų rūšių arbatoje. Per didelis jo kiekis kofeinui jautriems žmonėms gali pagreitinti širdies plakimą ar padidinti kraujospūdį.
Juodojoje arbatoje taip pat yra taninų. Kai kuriems žmonėms jie gali sukelti skrandžio negalavimų ir trukdyti organizmui pasisavinti geležį iš augalinių produktų. Todėl arbatos patariama negerti valgant arba iš karto po valgio.
2. Žalioji arbata gali mažinti cholesterolio kiekį
Žaliojoje arbatoje gausu stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčio epigalokatechino galato, trumpiau vadinamo EGCG. Šis junginys gali padėti apsaugoti kraujagysles nuo aterosklerozinių plokštelių formavimosi.
Žaliosios arbatos lapeliai apdorojami mažiau nei juodosios, todėl juose išlieka daugiau naudingų augalinių junginių. Reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, mažesniu cholesterolio kiekiu bei kraujospūdžiu.
Vis dėlto ir žaliojoje arbatoje yra kofeino. Be to, joje esantis vitaminas K gali turėti įtakos kai kurių kraujo krešėjimą slopinančių vaistų veikimui. Tokius vaistus vartojantiems žmonėms prieš pradedant reguliariai gerti žaliąją arbatą vertėtų pasitarti su gydytoju.
3. Baltojoje arbatoje gausu antioksidantų
Baltoji arbata gaminama iš jaunų arbatmedžio pumpurų ir lapelių. Ji apdorojama labai nedaug, todėl joje išlieka nemažai katechinų – antioksidantų, galinčių padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.
Šiai arbatai taip pat priskiriamos galimos ląstelių senėjimą stabdančios ir nuo tam tikrų ligų saugančios savybės. Tačiau įrodymų apie konkretų baltosios arbatos poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai kol kas nėra daug, todėl reikia išsamesnių tyrimų.
4. Ulongo arbatai priskiriama įvairi nauda
Ulongo arbata, kaip žalioji ir juodoji, gaminama iš kininio arbatmedžio lapelių. Skiriasi jų apdorojimo būdas – prieš kaitinant lapeliai iš dalies oksiduojami, todėl arbata įgauna savitą skonį ir sudėtį.
Kai kurie tyrimai rodo, kad ulongo arbata gali būti naudinga širdžiai, kaulams ir dantims. Taip pat tiriama, ar ji galėtų padėti mažinti kai kurių ligų riziką.
Vis dėlto ulongo arbata kartais nepagrįstai pristatoma kaip svorio metimo priemonė. Įtikinamų įrodymų, kad šis gėrimas savaime padėtų sulieknėti, nepakanka.
5. Ramunėlių arbata gali netiesiogiai padėti širdžiai
Ramunėlių arbata geriausiai žinoma dėl raminamojo poveikio. Joje esantys flavonoidai gali padėti atsipalaiduoti ir geriau miegoti. Kokybiškas miegas svarbus ir širdies sveikatai, nes nuolatinis jo trūkumas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Tačiau ramunėlės gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, ypač kraujo krešėjimą slopinančiais preparatais. Juos vartojantiems žmonėms dėl ramunėlių arbatos reikėtų pasitarti su gydytoju.
6. Ženšenio arbata – geriau nei koncentruoti papildai
Ženšenio šaknis tradiciškai vartojama siekiant padidinti energingumą, pagerinti gebėjimą susikaupti ir bendrą savijautą. Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad ženšenis gali gerinti kraujotaką ir padėti mažinti koronarinės širdies ligos riziką, tačiau šiam poveikiui patvirtinti reikia daugiau ilgalaikių tyrimų.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad ženšenį saugiau vartoti arbatos, o ne koncentruotų maisto papildų pavidalu. Vis dėlto sergantiesiems širdies ligomis ar vartojantiems vaistus pirmiausia reikėtų pasitarti su gydytoju.
7. Jonažolių arbata gali pakeisti vaistų poveikį
Jonažolės dažnai vartojamos siekiant palengvinti prislėgtą nuotaiką ar depresijos simptomus, tačiau jos gali pavojingai sąveikauti su daugeliu vaistų.
Jonažolės gali sumažinti kai kurių širdies ligoms gydyti skirtų preparatų, tarp jų – digoksino ir ivabradino, veiksmingumą. Dėl to širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms nereikėtų pradėti gerti jonažolių arbatos nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.
8. Pietų Afrikos raudonoji arbata – be kofeino
Rooibos, dar vadinama Pietų Afrikos raudonąja arbata, natūraliai neturi kofeino. Joje yra antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių flavonoidų, todėl ji gali būti tinkamas pasirinkimas kofeino vengiantiems žmonėms.
Nors rooibos arbatai priskiriama įvairi nauda sveikatai, tyrimų rezultatai kol kas nėra vienareikšmiai. Tačiau dėl kofeino nebuvimo ji gali būti alternatyva žmonėms, kuriems žalioji arba juodoji arbata sukelia širdies plakimą ar trukdo užmigti.
Naudą gali nubraukti vienas priedas
Net ir palankiai vertinama arbata nebūtinai bus naudinga, jei joje gausu cukraus. Saldinti arbatos gėrimai ir arbatos su pienu, sirupais ar kitais priedais gali turėti daug cukraus, kalorijų bei angliavandenių.
Norint išsaugoti galimą arbatos naudą širdžiai, geriausia ją gerti nesaldintą arba dėti kuo mažiau cukraus. O sergant širdies ligomis ir vartojant vaistus svarbu nepamiršti, kad „natūralus“ produktas ne visada reiškia „saugus“.








