Sekite 15min Google
Apie tai laidoje pasakoja ID klinikoje dirbanti gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė.
Pasak gydytojos, pirmasis žingsnis norint įsivertinti, ar žmogus susiduria su nutukimu, yra gana paprastas. „Pirminis rodiklis yra pasiskaičiuoti savo kūno masės indeksą“, – aiškina D.Petrauskienė. KMI galima apskaičiuoti specialiose interneto svetainėse, pavyzdžiui, manosvoris.lt.
Kūno masės indeksas nuo 30 ir daugiau laikomas nutukimo rodikliu. Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad vien šio skaičiaus nepakanka norint visapusiškai įvertinti žmogaus sveikatą. „Labai svarbu suprasti, kad kūno masės indeksas yra tik pirminis rodiklis. O vėliau mums labai svarbu sužinoti vidinius rezultatus“, – sako ji.
Pas gydytoją verta ateiti pasiruošus
Pastebėjus, kad svoris tapo problema, žmogus gali pradėti nuo savo šeimos gydytojo, kuris, esant poreikiui, nukreips pas gydytoją dietologą. Taip pat galima iš karto kreiptis į gydytoją dietologą ar gydytoją endokrinologą.
Pasak D.Petrauskienės, svarbiausia ateiti ne tik su noru pasikalbėti apie svorį, bet ir su nusiteikimu jį gydyti. „Dietologo konsultacijai pasiruošti pakankamai paprasta, tačiau visų pirma reikia ateiti nusiteikus gydymui. Tai būtų labai svarbi komponentinė dalis“, – pabrėžia gydytoja.
Į konsultaciją verta atsinešti jau turimus kraujo tyrimų rezultatus, ankstesnių tyrimų istoriją. Taip pat labai naudinga iš anksto užsirašyti, ką žmogus valgo – mitybos dienoraštį galima pildyti bent kelias dienas ar savaitę. Ne mažiau svarbus ir fizinio aktyvumo dienoraštis – tai padeda daug tiksliau įvertinti kasdienius paciento įpročius. Be to, gydytojui reikėtų papasakoti apie turimas gretutines ligas, vartojamus vaistus ir kitą svarbią sveikatos istoriją.
Konsultacija dėl nutukimo nėra vien pokalbis apie tai, kiek žmogus sveria šiandien. Gydytojui svarbi visa svorio istorija – kaip svoris keitėsi per gyvenimą, kokių būdų žmogus jau bandė imtis ir kokių rezultatų pasiekė. „Konsultacijos metu gydytojas dietologas visų pirma įvertina jūsų visą svorio istoriją, jūsų bandymus mesti svorį ir jį gydyti“, – pasakoja D.Petrauskienė.
Taip pat surenkama bendra anamnezė, prireikus skiriami kraujo tyrimai, atliekama kūno sudėties analizė, vertinamas liemens ir klubų santykis, matuojamas kraujo spaudimas. Gydytojas įvertina ir gretutines ligas, vartojamus vaistus bei maisto papildus. Tik surinkus visą šią informaciją sprendžiama, koks gydymas konkrečiam žmogui būtų tinkamiausias.
„Įvertinus visą jūsų būklę ir istoriją, paskiriame tinkamą gydymą, nusprendžiame, koks laikotarpis maždaug galėtų būti tinkamas gydymo laikui. Taip pat labai svarbu, kad pacientas įsivertintų kartu su gydytoju dietologu lūkesčius ir galimybes“, – sako gydytoja.
Nutukimas gydomas etapais
Vieno universalaus nutukimo gydymo būdo nėra. Pasak D.Petrauskienės, gydymas pradedamas nuo bazinių dalykų – mitybos ir fizinio aktyvumo.
Pirmiausia įvertinami paciento mitybos įpročiai bei fizinis aktyvumas ir siekiama juos koreguoti. Jeigu pakeitus gyvenimo būdo įpročius nepavyksta pasiekti reikiamo rezultato, gydytojas gali svarstyti kitus gydymo būdus.
Vienas iš jų – medikamentinis gydymas. Gydytoja pasakoja, kad šiuolaikiniai vaistai gali veikti mechanizmus, susijusius su apetito reguliavimu, gliukozės ir insulino balansu bei signalais, esančiais smegenų centruose. „Modernūs gydymo vaistai padeda gydyti ligą ir reguliuoti sutrikusius smegenų centruose esančius signalus, taip pat gliukozės, insulino balansą, padeda mažinti apetitą“, – aiškina D.Petrauskienė.
Pradėjus medikamentinį gydymą, jo rezultatai stebimi. Gydytoja nurodo, kad dažnai vertinama maždaug trijų–šešių mėnesių gydymo eiga. Jeigu ir medikamentiniu gydymu nepasiekiama reikiamo rezultato, o kūno masės indeksas yra labai aukštas, gali būti svarstoma ir chirurginio gydymo galimybė – skrandžio mažinimo operacija.
Vis dėlto svarbu neapsiriboti vien fiziniais rodikliais. Visais gydymo etapais turi būti vertinama ir žmogaus psichologinė būsena. „Ir jeigu reikia, taikyti psichoterapijos arba elgesio modifikacijos metodus“, – sako gydytoja.
Mitai, kurie gąsdina
Apie šiuolaikinius medikamentus nutukimui gydyti netrūksta diskusijų ir mitų. Vienas dažniausiai pasitaikančių – esą vartojant tokius vaistus žmogus praras ne tik riebalus, bet ir didelę dalį raumenų masės. D.Petrauskienė pripažįsta šį mitą girdinti dažnai, tačiau pabrėžia, kad tinkamai prižiūrint gydymą, raumenų masės pokyčius galima kontroliuoti.
„Prižiūrint gydytojui dietologui, surenkant tinkamą baltymų kiekį, pritaikant tinkamas fizines treniruotes bei atliekant kūno masės analizę, raumenų masės būklė tikrai yra puikiai kontroliuojama ir dažniausiai prarandama minimaliai“, – teigia ji.
Todėl, pasak gydytojos, medikamentinis gydymas neturėtų būti suprantamas kaip paprastas būdas „numesti kilogramus“. Gydymo tikslas – kartu keisti ir žmogaus elgesį, mitybos bei fizinio aktyvumo įpročius.
Kitas dažnas klausimas – kas nutiks nustojus vartoti vaistus. D.Petrauskienė atkreipia dėmesį, kad vienas svarbiausių medikamentinio gydymo tikslų yra būtent naujų įpročių suformavimas. „Vaistas skiriamas tam, kad suformuotume tinkamus elgesio, mitybos įpročius bei tinkamą fizinį aktyvumą. Ir tai yra pagrindinis mūsų tikslas skiriant medikamentinį gydymą“, – pabrėžia ji, todėl gydymas neturėtų būti atskirtas nuo kasdienių įpročių: jei žmogus gydymo metu išmoksta kitaip maitintis, tampa fiziškai aktyvesnis ir pakeičia elgesio modelius, nutraukus gydymą tikimasi geresnio svorio kontrolės rezultato.
Dar vienas mitas susijęs su baime, kad vartojant medikamentus žmogus patirs daug stiprių šalutinių reiškinių ir jausis blogai. Gydytoja aiškina, kad šalutiniai reiškiniai yra stebimi ir kontroliuojami individualiai parenkant gydymą. Vaisto dozė didinama palaipsniui, atsižvelgiant į žmogaus savijautą. „Visada šalutiniai reiškiniai yra kontroliuojami titruojant dozę, kalbantis su pacientu ir reguliuojant jo gaunamą tuo metu dozę“, – pasakoja D.Petrauskienė.
Pasak jos, dėl tokio gydymo principo šalutiniai reiškiniai dažniausiai būna minimalūs, o organizmo adaptacija įvyksta per pirmąsias kelias savaites.
Tarp internete aptariamų baimių galima išgirsti ir teiginių, kad vartojant semagliutidą skrandis gali nustoti veikti. Gydytoja paaiškina, kad vaistas iš tiesų lėtina skrandžio motoriką, tačiau tai savaime nereiškia skrandžio „paralyžiaus“. „Tiesa ta, kad semagliutidas lėtina skrandžio motoriką, tačiau, vėlgi, šie simptomai yra kontroliuojami tinkamai titruojant dozę ir pradedant ją nuo mažiausios“, – sako ji. Todėl, pasak gydytojos, šis šalutinis reiškinys sutinkamas ypač retai, kai gydymas tinkamai prižiūrimas.
Greitai krentantis svoris neretai siejamas ir su vadinamuoju „sukritusio veido“ efektu. Gydytoja pripažįsta, kad mažėjant kūno masei riebalinio audinio netenkama ir veido srityje, tačiau svarbiausia – kokiu tempu vyksta svorio mažėjimas.
„Kai krenta kūno masė, be abejo, kad prarandame riebalinį audinį ir veido srityje, tačiau vėlgi labai svarbu, kad tą kūno masės kontrolę vykdytume tinkamai ir svoris nekristų per greitai“, – aiškina D.Petrauskienė, todėl gydymo metu siekiama ne kuo greitesnio, o tvaraus rezultato.
10 kilogramų per mėnesį – nebūtinai geras rezultatas
Vienas įdomiausių gydytojos akcentų – požiūris į svorio metimo greitį. Nors žmonės dažnai tikisi kuo greitesnio rezultato ir svajoja per mėnesį atsikratyti dešimties kilogramų, gydytoja tokio tikslo nelaiko geru. Jos vertinimu, daug tvaresnis tikslas – per mėnesį numesti maždaug 2–4 kilogramus.
Kodėl? Lėtesnis svorio mažėjimas leidžia išlaikyti riebalinio audinio netekimo ilgalaikiškumą ir sumažinti riziką prarasti raumeninį audinį.
„Rezultatas ateis palaipsniui, iš lėto. Tokiu būdu sukuriamas tinkamas ir nekeliantis streso rezultatas“, – pabrėžia gydytoja.
Nutukimą svarbu pradėti vertinti kaip ligą, o ne asmeninę nesėkmę
Pagrindinė gydytojos žinutė – nutukimo nereikėtų vertinti vien per valios, išvaizdos ar greito svorio metimo prizmę. Tai lėtinė liga, kurios gydymas gali apimti ne vien mitybos pokyčius, bet ir fizinį aktyvumą, medikamentus, psichologinę pagalbą ar tam tikrais atvejais chirurginį gydymą.
Svarbiausia – gydymą pasirinkti individualiai, įvertinus visą žmogaus sveikatos būklę, ankstesnius bandymus kontroliuoti svorį ir realius lūkesčius.
Nutukimas yra lėtinė liga, todėl susidūrus su ja verta kreiptis į gydytoją ir ieškoti tinkamo gydymo, o ne kaltinti save dėl nesėkmių bandant svorį kontroliuoti vien savo pastangomis.
