Sekite 15min Google
Bendras valgymas mokslinėje literatūroje vadinamas komensalumu. Jo metu žmonės ne tik dalijasi maistu – jie kalbasi, kuria tarpusavio ryšį ir gauna emocinę paramą.
„Bendras valgymas yra svarbus būdas megzti ryšius, stiprinti pasitikėjimą ir suartėti su kitais. Tai turi reikšmingų pasekmių mūsų savijautai“, – BBC sakė Oksfordo universiteto ekonomikos ir elgsenos mokslų profesorius Janas Emmanuelis De Neve’as.
Valgymas vienumoje siejamas su depresijos simptomais
Kinijos mokslininkai apklausė daugiau nei 9 tūkst. vyresnių nei 60 metų moterų. Paaiškėjo, kad moterys, kurios dažniau valgydavo vienos, dažniau patirdavo depresijos simptomų, o valgiusiųjų kartu su kitais emocinė savijauta buvo geresnė.
Ši sąsaja išliko ir tuomet, kai tyrėjai įvertino kitus savijautai įtakos galinčius turėti veiksnius – dalyvių sveikatą, finansinę padėtį ir tai, ar jos gyveno vienos.
Panašių rezultatų gauta ir Japonijoje. Tokijo mokslininkai nustatė, kad 65–74 metų žmonėms, kurie gyveno su šeima, tačiau valgydavo vieni, tikimybė patirti depresijos simptomų buvo penkis kartus didesnė nei tiems, kurie reguliariai valgė su kitais.
Vis dėlto šie tyrimai neįrodo, kad būtent valgymas vienumoje sukelia depresiją. Gali būti ir atvirkščiai – prastai besijaučiantis žmogus rečiau ieško kitų draugijos.
Svarbu, su kuo valgome
Bendro valgymo reikšmė nagrinėta ir rengiant Pasaulio laimės ataskaitą. Maždaug 150 tūkst. žmonių iš įvairių šalių buvo klausiama, kiek kartų per praėjusią savaitę jie pietavo arba vakarieniavo su pažįstamu žmogumi.
Rezultatai parodė nuoseklią tendenciją: kuo dažniau žmonės valgė kartu su kitais, tuo geriau vertino savo emocinę savijautą ir pasitenkinimą gyvenimu.
Pasak J.E.De Neve’o, bendrų valgymų dažnis žmogaus pasitenkinimą gyvenimu leido numatyti beveik taip pat tiksliai, kaip jo užimtumas ar pajamos, palyginti su aplinkinių pajamomis.
Tiesa, dažnesni bendri valgiai gali tiesiog rodyti, kad žmogus apskritai turi daugiau socialinių ryšių. Tačiau profesorius mano, kad ir pats susėdimas prie vieno stalo gali turėti išskirtinį poveikį.
Valgant gali suaktyvėti endorfinų sistema, prisidedanti prie malonumo pojūčio. Kitų žmonių draugija gali sustiprinti ne tik tarpusavio ryšį, bet ir paties maisto teikiamą malonumą. Pensilvanijos universiteto mokslininkės Ericos Boothby atlikti eksperimentai parodė, kad kito žmogaus draugijoje šokoladą valgę dalyviai jį vertino kaip skanesnį.
Aptiko skirtumų smegenyse
Bendras valgymas gali būti siejamas ne tik su emocine, bet ir pažintine sveikata vyresniame amžiuje.
2025 metais Japonijos mokslininkai nustatė, kad reguliariai vieni valgę žmonės turėjo mažesnį smegenų tūrį tam tikrose su atmintimi ir kitomis pažintinėmis funkcijomis susijusiose srityse, įskaitant hipokampą.
Dalį skirtumų galėjo paaiškinti prastesnė mityba, nes vieni valgantys žmonės paprastai rinkosi ne tokį visavertį maistą. Tačiau tai nepaaiškino visų pastebėtų pokyčių.
Tyrėjai svarsto, kad valgymas kartu gali padėti mažinti įtampą ir suteikti emocinės paramos, o pokalbiai prie stalo – papildomai stimuliuoti smegenis. Abu šie veiksniai gali būti svarbūs senstant.
Vis dėlto tyrimo dalyvių pažintinės funkcijos buvo normalios. Todėl negalima teigti, kad valgymas vienumoje sukelia demenciją – nustatyta tik galima sąsaja, kurią dar turėtų patvirtinti tolesni tyrimai.
Kartais pakanka paprasto kvietimo
Tam, kad pajustume bendro valgymo naudą, nebūtinos didelės šeimos vakarienės. Reikšmingi gali būti ir pietūs su kolega, vakarienė su kaimynu ar kavos puodelis su artimu žmogumi.
Tyrimai rodo, kad dažnai neįvertiname, kiek kitiems žmonėms patinka mūsų draugija ir kaip mielai jie priimtų kvietimą susitikti. Todėl žmogui, kuris taip pat gali jaustis vienišas, kartais pakanka pasiūlyti kartu papietauti.
Nauda gali slypėti ne ypatingame patiekale, o pokalbyje, dėmesyje ir jausme, kad prie stalo nesėdime vieni.
