Kiaušiniai, lašiša, žalialapės daržovės ar viso grūdo produktai dažnai atsiduria sveikos mitybos rekomendacijose. Naujas tyrimas atskleidė dar vieną galimą jų naudą – gausiau vartojant kai kurių B grupės vitaminų, insulto rizika buvo iki 20 proc. mažesnė. Tačiau mokslininkai pastebėjo ir svarbią ribą: didesnis kiekis nebūtinai suteikia daugiau naudos, rašo „Health“.
Rizika buvo iki penktadalio mažesnė
Žurnale „American Journal of Preventive Cardiology“ paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad didesnis kai kurių B grupės vitaminų suvartojimas buvo siejamas su mažesne insulto rizika. Tiesa, teigiamas ryšys išliko tik iki tam tikro suvartojamo kiekio.
Ankstesniuose tyrimuose mažesnė insulto rizika jau buvo siejama su folatais, piridoksinu ir kobalaminu – vitaminais B9, B6 ir B12. Vis dėlto mažiau buvo žinoma apie ilgalaikį šių medžiagų vartojimą, galbūt optimalų jų kiekį ir kitų B grupės vitaminų – tiamino, riboflavino bei niacino, arba vitaminų B1, B2 ir B3, – reikšmę.
Siekdami išsiaiškinti, ar B grupės vitaminai galėtų būti paprasta ir nebrangi insulto prevencijos priemonė, mokslininkai pasitelkė dviejų didelių JAV tyrimų duomenis.
Į Moterų sveikatos iniciatyvos tyrimą buvo įtrauktos 121 565 moterys po menopauzės. Jos pildė klausimynus apie savo mitybą. Kitame – JAV Nacionalinių sveikatos institutų programos „All of Us“ – tyrime dalyvavo 99 660 įvairios kilmės žmonių, kuriems B grupės vitaminų kiekis buvo nustatytas kraujo tyrimais.
Išanalizavę pirmosios grupės duomenis tyrėjai nustatė, kad daugiau tiamino, riboflavino, niacino, piridoksino ir folatų vartojusių moterų insulto rizika buvo 10–20 proc. mažesnė nei tų, kurios šių medžiagų gaudavo mažiausiai.
Kraujo tyrimų duomenys parodė panašią tendenciją: didesnis vitamino B6 ir folatų kiekis buvo siejamas su mažesne insulto rizika.
Daugiau ne visada reiškia geriau
Tyrėjai pastebėjo, jog daugumos B grupės vitaminų atveju galimas teigiamas poveikis didėjo tik iki tam tikros ribos. Ją pasiekus, papildomas šių medžiagų kiekis didesnės naudos nebesuteikė.
Išimtis buvo folatai. Jų ryšys su mažesne insulto rizika išliko suvartojant maždaug iki 2000 mikrogramų maistinio folato ekvivalentų per dieną.
Kalifornijos universiteto Irvine dietologas Matthew Landry pabrėžė, jog daugiau ne visada yra geriau. Kai kurių B grupės vitaminų kiekis, viršijus tam tikrą ribą, tyrime jau nebebuvo siejamas su mažesne rizika.
Pagrindinis tyrimo autorius, Kalifornijos universiteto Irvine Pasaulinės kardiometabolinės sveikatos ir mitybos centro direktorius dr. Siminas Liu taip pat perspėjo, kad rezultatai neturėtų būti suprantami kaip raginimas pradėti vartoti dideles B grupės vitaminų papildų dozes.
Tyrimas neįrodo priežastinio ryšio
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tyrimas parodė tik sąsają. Jis neįrodo, jog būtent didesnis B grupės vitaminų kiekis tiesiogiai sumažino insulto riziką.
Be to, dalis duomenų apie dalyvių mitybą buvo surinkta naudojant jų pačių pildytus klausimynus. Žmonės ne visada tiksliai prisimena, ką ir kokiais kiekiais valgė, todėl tokiuose duomenyse galėjo pasitaikyti netikslumų.
„Idealu būtų atlikti kontroliuojamą tyrimą“, – teigė gydytoja geriatrė ir Amerikos neurologijos akademijos narė Elaine Jones.
Tokio tyrimo metu mokslininkai galėtų palyginti B grupės vitaminų gaunančią dalyvių grupę su panašia kontroline grupe ir tiksliau nustatyti galimą priežasties bei pasekmės ryšį.
Kur ieškoti B grupės vitaminų?
Nors naujausios išvados dar nesuteikia pagrindo rekomenduoti vitaminų papildų, B grupės vitaminai yra būtini normaliai organizmo veiklai. Todėl svarbu pasirūpinti, kad jų netrūktų.
M.Landry teigimu, pirmiausia juos reikėtų gauti su maistu. Geriausiais B grupės vitaminų šaltiniais laikomi:
- žalialapės daržovės;
- viso grūdo produktai;
- žuvis;
- liesa mėsa;
- kiaušiniai;
- ankštinės daržovės;
- riešutai ir sėklos.
Kadangi perdirbant produktus dalis B grupės vitaminų gali būti prarandama, dietologas pataria dažniau rinktis viso grūdo ir kuo mažiau perdirbtą maistą.
Kai kuriems žmonėms B grupės vitaminų papildai gali būti reikalingi. Pavyzdžiui, besilaikantiems vegetarinės ar veganiškos mitybos gali būti sunkiau gauti pakankamai vitamino B12, kurio daugiausia randama gyvūninės kilmės produktuose.
Tačiau E.Jones rekomenduoja papildų nepradėti vartoti savarankiškai. Pirmiausia vertėtų pasitarti su gydytoju, kuris gali skirti tyrimus, nustatyti galimą vitaminų trūkumą ir parinkti tinkamą dozę.
Specialistai taip pat primena, kad mityba – tik viena insulto prevencijos dalis. Riziką padeda mažinti reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, kraujospūdžio kontrolė, nerūkymas ir kiti sveikatai palankūs įpročiai.
