Specialistai sako, kad tokiu atveju priežasties verta ieškoti ne tik lėkštėje. Cholesterolio kiekį lemia ne vien tai, ką valgome, bet ir tai, kaip mūsų organizmas jį gamina bei apdoroja, rašoma eatingwell.com.
Kai kalti genai
Dietologės Heather Shasa teigimu, viena dažniausių genetinių priežasčių yra šeiminė hipercholesterolemija – paveldimas sutrikimas, dėl kurio organizmas sunkiau pašalina „blogąjį“ (MTL) cholesterolį iš kraujo.
Dėl tam tikrų genų pokyčių kraujyje kaupiasi cholesterolio perteklius, kuris ilgainiui nusėda kraujagyslių sienelėse. Taip formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios arterijas ir didinančios infarkto bei insulto riziką.
Manoma, kad šis sutrikimas gali pasireikšti maždaug vienam iš 250 žmonių, tačiau nemažai atvejų lieka nediagnozuoti.
Tokiais atvejais vien sveikos gyvensenos dažnai nepakanka. Gydytojai gali rekomenduoti cholesterolį mažinančius vaistus.
Vienas genas gali lemti didesnę riziką
Svarbų vaidmenį atlieka ir vadinamasis ApoE genas, kuris dalyvauja riebalų pernešimo ir apdorojimo procesuose organizme.
Specialistų teigimu, žmonės, turintys ApoE4 variantą, dažniau susiduria su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, didesne širdies ir kraujagyslių ligų, net Alzheimerio ligos rizika.
Tokiems žmonėms gali reikėti individualiai pritaikytos mitybos. Kai kurie tyrimai rodo, kad jiems ypač naudinga mažiau riebi ir daugiau skaidulų turinti mityba, kurioje gausu pilno grūdo produktų, ankštinių daržovių, vaisių bei daržovių.
Kai organizmas gamina daugiau cholesterolio
Mokslininkai nustatė ir kitų genetinių skirtumų, kurie lemia cholesterolio apykaitą.
Vienų žmonių organizmai natūraliai gamina daugiau cholesterolio kepenyse, kitų – jo daugiau pasisavina iš virškinamojo trakto. Dėl to net ir laikantis sveikos mitybos cholesterolio kiekis gali išlikti didesnis nei tikėtasi.
Kitaip tariant, kai kurių žmonių organizmas tiesiog yra „užprogramuotas“ palaikyti aukštesnį cholesterolio lygį.
Ryšys su atsparumu insulinui
Genai gali turėti įtakos ir tam, kaip organizmas kaupia riebalus, kaip lengvai priaugama svorio bei kaip reguliuojamas cukraus kiekis kraujyje.
Sportuojantis ir sveikai besimaitinantis žmogus gali susidurti su cholesterolio pokyčiais.
Mažiau žinoma, kad atsparumas insulinui gali didinti trigliceridų kiekį ir mažinti „gerojo“ cholesterolio (DTL) rodiklius.
Todėl net ir reguliariai sportuojantis bei sveikai besimaitinantis žmogus gali susidurti su sunkiai kontroliuojamais cholesterolio pokyčiais.
Specialistai pabrėžia, kad tai nėra asmeninė nesėkmė ar įrodymas, kad žmogus daro kažką ne taip. Tai signalas, kad verta ieškoti gilesnių priežasčių.
Cholesterolį gali didinti ir kiti veiksniai
Net jei mityba atrodo nepriekaištinga, cholesterolio rodiklius gali veikti ir kiti dažnai pamirštami veiksniai.
Vaistai. Kai kurie medikamentai gali turėti šalutinį poveikį ir didinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Skydliaukės sutrikimai. Sulėtėjusi skydliaukės veikla gali apsunkinti cholesterolio apykaitą ir padidinti MTL cholesterolio kiekį.
Lėtinis stresas. Nuolat padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis gali neigiamai paveikti cholesterolio rodiklius. Be to, stresas dažnai blogina miegą, mitybos įpročius ir skatina uždegiminius procesus organizme.
Rūkymas. Rūkymas pažeidžia kraujagysles ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį, todėl „blogasis“ cholesterolis tampa dar pavojingesnis. Neigiamą poveikį gali turėti net ir pasyvus rūkymas.
Ką daryti, jei cholesterolis išlieka aukštas?
Specialistai pabrėžia, kad sveika mityba, fizinis aktyvumas, daugiau skaidulų ir mažesnis sočiųjų riebalų kiekis racione vis tiek išlieka svarbiausiais cholesterolio kontrolės principais.
Tačiau jei, nepaisant visų pastangų, rodikliai nesikeičia, nereikėtų savęs kaltinti. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju, kuris gali įvertinti genetinius veiksnius, skydliaukės veiklą, kitus sveikatos sutrikimus ar prireikus pasiūlyti papildomas cholesterolio mažinimo priemones.
