Sekite 15min Google
Apie neatpažinto ADHD pasekmes žmogui, šeimai ir valstybei kalbėta Seime vykusioje spaudos konferencijoje, kurią ADHD žinomumo mėnesio proga organizavo Seimo narė Dovilė Šakalienė ir viešoji įstaiga „ADHD Akademija“.
Renginio dalyvės pabrėžė, kad sunkumai ramiai išsėdėti pamokoje, organizuoti kasdienybę ar įveikti studijų bei darbo reikalavimus nėra intelekto stoka ar tinginystė. Tinkama pagalba gali padėti žmogui atskleisti gebėjimus, kurie priešingu atveju lieka nepanaudoti.
„Lietuvoje vis dar per daug žmonių slepia savo ADHD diagnozę. Suaugusieji slepia darbe, bijodami, kad į juos nustos žiūrėti rimtai. Tėvai atidėlioja vertinimą, baimindamiesi, kad ši etiketė mes šešėlį viskam, ką jų vaikas galėtų pasiekti“, – sakė D. Šakalienė.
Diagnozę išgirdo 42-ejų
ADHD asociacijos bendraįkūrėja ir valdybos pirmininkė, ADHD Akademijos vadovė bei ADHD klubo įkūrėja Elita Žakevičiūtė diagnozę sužinojo būdama 42-ejų. Vaikystėje ji girdėjo esanti gabi, bet tinginė.
Pasak jos, nuolatinės pastabos dėl išsiblaškymo ir neorganizuotumo ilgainiui gali priversti patikėti, kad esi nepakankamai geras. Greta kasdienių sunkumų kaupiasi gėda, menka savivertė ir nusivylimas savimi.
E. Žakevičiūtė atkreipė dėmesį ir į finansinę pagalbos naštą. Jos teigimu, suaugusiesiems vaistai nėra kompensuojami, o kreipiantis privačiai papildomai tenka mokėti už konsultacijas ir vaistų išrašymą. Patys vaistai, pasak pašnekovės, gali kainuoti 30–100 eurų, o vartojant kelis preparatus suma gali išaugti iki 200 eurų.
Konferencijoje kalbėta, kad neatpažintas ir negydomas ADHD gali būti susijęs su didesne depresijos, žalingo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei savižalos rizika. Tai nėra neišvengiama kiekvieno ADHD turinčio žmogaus ateitis, tačiau rodo, kodėl svarbu pagalbos neatidėlioti.
Diagnozė dar negarantuoja pagalbos
Vaikų ir paauglių psichiatrė, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Dalia Vėlavičienė pabrėžė, kad diagnozė savaime neišsprendžia vaiko sunkumų.
Gali reikėti psichologinės pagalbos, individualius poreikius atitinkančių ugdymo sąlygų, sensorinių priemonių, o prireikus – medikamentinio gydymo. Šeimai taip pat svarbu suprasti, su kuo susiduria vaikas, ir mokytis į tai reaguoti.
Nesulaukiant pagalbos nukenčia ne tik mokymosi rezultatai, bet ir savivertė bei santykiai su bendraamžiais. Pasak D. Vėlavičienės, mokyklose yra gerų pagalbos pavyzdžių, tačiau rekomendacijoms įgyvendinti kasdien reikia žinių, specialistų ir išteklių.
Kai prieinamų paslaugų nepakanka, papildomų konsultacijų, priemonių ir gydymo išlaidos gula ant šeimos pečių. Specialistės teigimu, tinkamos pagalbos pasirinkimo neturėtų riboti tėvų pajamos.
Motinystėje sunkumai gali virsti kaltės jausmu
Psichologė, psichoterapeutė Sigita Valevičienė aptarė rečiau pastebimą problemą – motinystę turint neatpažintą ADHD.
Sunkumus organizuojant kasdienybę, valdant emocijas ar reaguojant į vaiko poreikius moterys gali laikyti asmenine nesėkme. Bandydamos juos kompensuoti vis didesnėmis pastangomis, jos išsenka, jaučia kaltę ir praranda pasitikėjimą savimi.
Specialistė pasakojo savo kabinete girdinti moterų apgailestavimus, kad jos yra blogos mamos. Aplinkinių raginimai tiesiog susikaupti ar labiau pasistengti gali dar sustiprinti savęs kaltinimą. Sunkumai atsiliepia ir poros santykiams, o sunki motinystės patirtis gali atgrasyti nuo minties susilaukti daugiau vaikų.
Todėl, pasak S. Valevičienės, svarbu matyti visos šeimos situaciją – atpažinti ne tik vaiko, bet ir suaugusiųjų poreikius bei ieškoti jiems tinkamų kasdienybės sprendimų.
Gebėjimų yra, bet diplomo ar stabilaus darbo – ne
Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichiatrė, psichoterapeutė, „Meliva“ psichikos sveikatos centrų vadovė dr. Devika Gudienė atkreipė dėmesį į laikotarpį, kai jaunas žmogus pradeda studijuoti ar dirbti.
Išaugę savarankiškumo reikalavimai gali išryškinti sunkumus, kuriuos anksčiau padėdavo kompensuoti šeima ir didelės paties žmogaus pastangos.
„Jaunas žmogus gali turėti gebėjimų, kūrybiškumo, energijos ir profesinių ambicijų, tačiau negauti diplomo ne dėl intelekto stokos, o todėl, kad nesuvaldo terminų ir kasdienės struktūros. Jis gali keisti darbus ne dėl motyvacijos stokos, o todėl, kad nesulaukė tinkamos diagnostikos ir pagalbos“, – sakė D. Gudienė.
Jaunas žmogus gali turėti gebėjimų, kūrybiškumo, energijos ir profesinių ambicijų, tačiau negauti diplomo ne dėl intelekto stokos, o todėl, kad nesuvaldo terminų ir kasdienės struktūros.
Specialistė ragino iš anksto planuoti perėjimą iš vaikų į suaugusiųjų sveikatos priežiūrą ir pagalbą derinti su švietimo bei užimtumo sprendimais.
Jos teigimu, žmogui parodyti savo gebėjimus gali padėti aiškios užduotys, jų skaidymas, tinkamas terminų planavimas ir mažiau blaškanti darbo aplinka. Svarbu sudaryti sąlygas lūkesčiams įgyvendinti.
ADHD gali likti depresijos ar nerimo šešėlyje
Gydytoja psichiatrė, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės dienos stacionaro „Lengva diena“ vedėja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos lektorė dr. Indraja Veličkienė pabrėžė, kad suaugusiųjų ADHD gali užgožti depresija, nerimas ir kiti kartu pasireiškiantys sunkumai.
Kai dėmesys skiriamas tik daliai problemų, žmogui ir toliau sunku mokytis, dirbti bei kurti santykius. Todėl svarbu vertinti visą jo situaciją ir individualiai parinkti kompleksinę pagalbą.
I. Veličkienė taip pat atkreipė dėmesį į medikamentinio gydymo prieinamumą. Jos teigimu, Lietuvoje suaugusiesiems registruoti tik du ilgo veikimo vaistai ADHD simptomams koreguoti, o už juos pacientai moka patys.
Specialistė akcentavo nacionalinių suaugusiųjų ADHD gairių, prieinamesnio ištyrimo, gydymo kompensavimo peržiūros ir specialistų mokymo poreikį.
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė informavo, kad nacionalinių rekomendacijų rengimas siejamas su platesniu psichikos sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų projektu. Specialistų organizacijos delegavo atstovus į darbo grupes, vyksta profesinės diskusijos ir bendradarbiaujama su ADHD bendruomene.
Pagalbos stoka kainuoja ir valstybei
Neatpažinto ADHD pasekmės peržengia vieno žmogaus ar šeimos ribas. Nestabilus užimtumas ir mažesnės pajamos reiškia didesnį pagalbos poreikį, o valstybė praranda žmonių kompetencijas, kūrybiškumą ir galimą indėlį į ekonomiką.
NHS England užsakymu sudarytos nepriklausomos ADHD darbo grupės 2025 metų ataskaitoje negydomo ADHD ekonominė kaina Jungtinėje Karalystėje vertinama maždaug 17 mlrd. svarų sterlingų. Ji siejama su mažesnėmis mokestinėmis įplaukomis, nedarbu, didesniu socialinės paramos poreikiu ir išlaidomis sveikatos, socialinės priežiūros bei teisingumo sistemoms. Šio vertinimo negalima tiesiogiai perkelti Lietuvai, tačiau jis iliustruoja platesnį problemos mastą.
Konferencijoje išryškėjo poreikis sujungti sveikatos apsaugos, švietimo ir užimtumo sprendimus, kad pagalba nenutrūktų žmogui sulaukus pilnametystės.
D. Šakalienės teigimu, kartu su sveikatos apsaugos ir švietimo politikos formuotojais bus siekiama nacionalinių ADHD diagnostikos ir gydymo gairių, apimančių ir suaugusiuosius, nuoseklios pagalbos visą gyvenimą bei efektyvaus gydymo suaugusiesiems.
