Nėrimas, mezgimas, paukščių stebėjimas, sodininkystė, kepimas ir kiti jaukūs užsiėmimai – visa tai dažnai laikoma amžėjančių žmonių arba senolių mėgstama veikla. Vis dėlto naudos iš tokios laisvalaikio veiklos gali turėti ir jaunesni žmonės. Ypač tie, kurie nori ne tik ilgai gyventi, bet ir senatvėje džiaugtis gera sveikata.
„Kai žmonės pasineria į kažkokį pomėgį, jie dažnai pabėga nuo kasdienio spaudimo, susikuria raminančią erdvę, kurioje gali atsipalaiduoti ir pasisemti naujų jėgų“, – Goodhousekeeping.com sako Patricia S. Dixon, klinikinė psichologė Floridoje.
Pasak jos, tobulindami savo įgūdžius, jie gali labiau pasitikėti savimi. Be to, jei pomėgis yra iššūkis, jis skatina pažintinį augimą ir problemų sprendimą.
Dar vienas privalumas – dalyvavimas bendrame pomėgyje gali paskatinti prasmingą socialinį bendravimą, sustiprinti priklausymo bendruomenei ir ryšio jausmą. Ir tai – tik „močiutės pomėgių“ naudos pradžia.
Suaktyvina smegenų veiklą
Tyrimai rodo, kad naujų įgūdžių mokymasis, pavyzdžiui, grojimas muzikos instrumentu ar naujos kalbos mokymasis, gali sustiprinti pažinimo funkcijas ir atmintį. Toks įsitraukimas skatina smegenų neuroplastiškumą, t.y. nepaprastą smegenų gebėjimą persitvarkyti formuojant naujas nervų jungtis.
„Močiutės pomėgiai“ taip pat siejami su mažesne demencijos ir pažintinių funkcijų silpnėjimo rizika vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau net ir jaunesni tokius hobius, kaip mezgimas ar sodininkystė, praktikuojantys žmonės geriau sutelkia dėmesį.
„Tyrimai rodo, kad mezgimas gali padėti susikaupti ir sutelkti dėmesį, be to, daugeliui mezgėjų šis laisvalaikio praleidimo būdas padeda „tvarkyti“ mintis ar spręsti problemas“, – sako klinikinė psichologė dr. Mia Hobbs.
Jaukių pomėgių nauda smegenims gali būti ne tik ilgesnis dėmesio išlaikymas. Dr. M.Hobbs aprašo naujesnį terapinį metodą, vadinamą EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing; akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas), kurio metu naudojami abipusiai judesiai, t.y. judesiai, stimuliuojantys abi smegenų puses, ir padedantys apdoroti traumuojančią patirtį.
„Manoma, kad viena iš priežasčių, kodėl mezgėjams tai atrodo taip terapiška, – kad abipusiai judesiai gali padėti mūsų smegenims apdoroti sunkius išgyvenimus“, – sako psichologė.
Nauda psichinei sveikatai
Įsivaizduokite pasididžiavimą, kurį patirsite užbaigę naują mezgimo projektą. Tokiu būdu jaukūs pomėgiai yra gerų jausmų fabrikas.
„Prasmės jausmas ir pasiekimai yra kiti puikūs būdai pagerinti savijautą, – sako Jungtinės Karalystės psichologė Emma Palmer-Cooper. – Asmeninių tikslų, kurių reikia siekti bet kurioje gyvenimo srityje, įskaitant ir pomėgius, nustatymas suteikia prasmę. Nesvarbu, ar mokotės naujo amato, ar metate sau iššūkį nusimegzti naują megztinį – darbas siekiant tikslų ir jausmas, kad pasiekėte išsikeltą tikslą, didina savivertę, teigiamas emocijas ir gerina bendrą savijautą.“
Be to, pomėgiai ne tik padeda išlaikyti gerus jausmus – jie nuplauna ir blogus. „Veikla, kuri mums tikrai patinka, padeda ugdyti atsparumą – gebėjimą prisitaikyti prie iššūkių ir valdyti stresą“, – priduria dr. E.Palmer-Cooper.
Pasak jos, kai esame visiškai įsitraukę į kūrybinę užduotį, galime patekti į „srauto“ būseną, kai visą dėmesį sutelkiame į dabartį, o ne į praeitį ar nerimą dėl ateities. Toks įsitraukimo lygis lemia didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir produktyvumą.
Stiprina jūsų socialinį tinklą
Galite megzti, siūti, kepti ir sodininkauti vienumoje, tačiau gilindamiesi į kokį nors pomėgį tikriausiai užmegsite ryšius su kitais jo mėgėjais, nesvarbu, ar tai būtų draugai, kurie užsiima kiekviena veikla grupėje, ar internetinės bendruomenės, kuriose rasite patarimų ir gudrybių.
„Tyrimai parodė, kad mezgėjos, kurios mezga grupėje, dažniau teigia, kad po mezgimo jaučiasi ramesnės ir laimingesnės, o socialinius ryšius mezgėjos dažnai įvertina kaip vieną iš pagrindinių mezgimo privalumų“, – sako mokslininkai.
Mezgėjos taip pat pasakoja, kad mezgimas joms padeda užmegzti ar sutvirtinti jau turimą ryšį su artimaisiais, šeima ar net savo kultūra, nes jos tęsia tradicinius amatus arba kuria dovanas artimiesiems.
Naudingas ne tik mezgimas!
Paukščių stebėjimas. 2022 m. žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime pažymima, kad paukščių matymas ir girdėjimas kasdieniame gyvenime yra labai naudingas psichikos sveikatai tiek depresija sergantiems, tiek jos neturintiems žmonėms.
Keramika. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad molio meno terapija padeda gydyti suaugusiųjų depresiją ir mažinti kolegijų studentų nerimą.
Nėrimas. „Perspect Public Health“ paskelbtame 2021 m. tyrime nustatyta, kad nėrimas yra „palyginti nebrangi, nešiojama veikla“, kuri gali „prisidėti prie teigiamos gyventojų gerovės skatinimo“.
Piešimas. 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 10 minučių piešimo per dieną gali pagerinti nuotaiką, o nauda didėja, jei žmogus kasdien piešia bent mėnesį.
Sodininkystė. Viename Prinstono universiteto 2020 m. tyrime teigiama, kad sodininkystė žmonėms suteikė tiek pat laimės ir gerovės, kiek važinėjimas dviračiu, vaikščiojimas pėsčiomis ar vakarienės valgymas.
Be to, Kanzaso valstijos universitete atliktame tyrime teigiama, kad sodininkystė padeda smegenims ir kūnui, o „vyresnio amžiaus suaugusieji, be kita ko, gali pagerinti savo rankų jėgą.“
