Todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo įgyvendinti reikšmingą žingsnį – steigti mamos ir vaiko skyrius psichiatrijos ligoninėse. Kaip skelbiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime žiniasklaidai, tai būtų specializuotos stacionarinės pagalbos vietos, kur pogimdyminę depresiją ar kitus psichikos sveikatos sutrikimus patiriančiai moteriai galėtų būti teikiama pagalba neatskiriant jos nuo kūdikio.
Teigiama, kad mamos ir kūdikio skyriai padėtų ne tik užtikrinti medicininę priežiūrą, bet ir leistų palaikyti motinos ir kūdikio ryšį, skatintų psichologinį stabilumą ir kartu mažintų stigmą, susijusią su psichikos sveikatos sutrikimais.
„Ši priemonė gali padėti keisti sisteminį požiūrį į moters emocinę sveikatą po gimdymo“, – teigia įstaigos atstovai.
Teigiamą specializuotų skyrių poveikį rodo ne vienas užsienio šalyse atliktas mokslinis tyrimas – sisteminė Jungtinės Karalystės mokslininkių analizė parodė, kad gydymas tokiuose skyriuose, kai kūdikiai nėra atskiriami nuo mamų, reikšmingai pagerina jų psichikos sveikatą bei stiprina mamos ir kūdikio ryšį. Tyrimai taip pat atskleidė, kad toks gydymas neturi neigiamo poveikio kūdikių raidai, skelbia įstaiga.
Šiuo metu Lietuvoje mamai, kuriai reikalingas stacionarinis gydymas dėl pogimdyminės depresijos, tenka atsiskirti nuo savo kūdikio, o tai kelia papildomą stresą ir gali trukdyti sveikti, pažymima įstaigos pranešime.
Pogimdyminė depresija vis dar per mažai atpažįstama
Įstaigos teigimu, oficialūs duomenys rodo, kad 2022 m. pogimdyminė depresija buvo nustatyta vos 41 moteriai, o kartu su įprastos depresijos diagnozėmis – 152 moterims per metus.
„Šie skaičiai kelia klausimų, ypač turint omenyje, kad tais pačiais metais šalyje įvyko net 21 753 gimdymai. Galima daryti prielaidą, kad ne visa reali situacija atsispindi statistikoje“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Rūta Juodelytė.
Anot jos, realybė gali būti daug sudėtingesnė. 2019–2020 m. atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 2700 Lietuvoje šiuo laikotarpiu gimdžiusių moterų, parodė, kad net 20,5 proc. jų patyrė reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus, o 22 proc. – potrauminio streso reakcijas. Taip pat apie 3 proc. moterų nuo potrauminio streso simptomų kentėjo net praėjus dvejiems metams po gimdymo.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį šeimos gydytojai privalo įvertinti nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų emocinę sveikatą, pasitelkdami Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS). Vis dėlto, pasak R. Juodelytės, įrankių reikia daugiau ir įvairesnių.
Ką galime perimti iš pažangių šalių?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos siūlomas modelis sėkmingai veikia įvairiose pasaulio valstybėse, rašoma įstaigos pranešime žiniasklaidai. Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Nyderlanduose veikia „Mother and Baby Units“ – specializuoti psichiatrijos skyriai, kuriuose moterys gydomos kartu su kūdikiais. Tai leidžia joms gauti visapusišką pagalbą, nepakenkiant motinystės ryšiui.
Taip pat Nyderlanduose po gimdymo visas mamas namuose lanko speciali slaugytoja, kuri skiria iki 80 valandų priežiūros pirmosiomis dienomis. Slaugytoja stebi ne tik fizinę, bet ir psichologinę būklę bei padeda anksti pastebėti pogimdyminės depresijos požymius.
„Panaši praktika nuo šių metų gegužės turėtų būti taikoma ir visose Lietuvos savivaldybėse. Vis tik, Lietuvoje prioritetas gauti tokias paslaugas namuose būtų skiriamas socialiai jautrioms šeimoms“, – atkreipia dėmesį įstaigos atstovai.
Tuo metu Australijoje nuo 2018 m. taikomos nacionalinės gairės, kuriomis vadovaujantis kiekviena nėščioji ir gimdyvė įvertinama psichosocialiniais klausimynais, o į gydymo procesą aktyviai įtraukiami šeimos nariai. Australijoje taip pat prieinama galimybė būti gydomai kartu su vaiku, kai tai reikalinga motinos sveikatai ir vaiko gerovei užtikrinti.
