Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad tai nėra „nenormalu“ – net keli veiksniai gali prisidėti prie tokios savijautos, ir vienas jų yra reiškinys, mokslininkų įvardijamas kaip „laisvalaikio liga“.
Prie to prisideda ir menki poilsio įgūdžiai. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso duomenimis, net pusė gyventojų patiria nerimą be aiškios priežasties, tačiau tik mažiau nei 4 iš 10 bent kartais skiria laiko atsipalaidavimui, o trečdalis išvis nenaudoja jokių atsipalaidavimo praktikų, rašoma vaistinių tinklo pranešime žiniasklaidai.
„Šie duomenys rodo svarbų atotrūkį: nerimas daugeliui jau yra pažįstama būsena, tačiau įpročių, kurie padėtų su juo tvarkytis, dar trūksta. Dažnai tikimės, kad poilsis įvyks savaime – užteks kelių laisvų dienų, kelionės ar tiesiog atitrūkimo nuo darbo. Bet čia matome labai aiškią kryptį – žmonėms reikia daugiau praktinių žinių, kaip suprasti savo emocinę būseną ir kaip sau padėti atrasti balansą dar prieš įtampai tampant kasdienybe“, – sako farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.
„Laisvalaikio liga“ – kas tai?
Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, dalis žmonių savaitgaliais ar per atostogas iš tiesų pasijunta prasčiau. Mokslinėje literatūroje tam apibūdinti net vartojamas terminas „laisvalaikio liga“ (angl. „leisure sickness“), apie kurį dar 2002 m. rašė olandų tyrėjas Adas Vingerhoetsas su kolegomis.
„Tai nėra reta ar „nenormalu“, kaip visai be reikalo gali atrodyti žmogui. Dalis žmonių būtent savaitgaliais ar per atostogas pradeda blogiau jaustis: jaučia nuovargį, galvos skausmus, dirglumą ar nerimą. Taip yra dėl to, kad žmogaus smegenys įprato veikti įtampos režimu, o per tas kelias dienas nespėja atsipalaiduoti. Tam reikia laiko“, – paaiškina specialistas.
Savijautą bloginti gali ir alkoholis bei nebaigti darbai
Psichoterapeutas atkreipia dėmesį, kad emocinį sunkumą po ilgojo savaitgalio gali sustiprinti ir labai praktiški dalykai. D. Jakučionis kalba ir apie vadinamąjį „Zeigarnik“ efektą – polinkį mintimis vis grįžti prie neužbaigtų darbų. Todėl net fiziškai būdamas gamtoje, prie stalo su artimaisiais ar kelionėje, žmogus mintyse vis dar gali būti darbe.
„Jei prieš laisvadienius palikome daug neužbaigtų užduočių, smegenys jas vis primena. Tarsi viduje būtų atidaryti keli naršyklės langai, kurių niekaip neuždarome. Todėl žmogus ilsisi, bet kartu vis tiek mąsto apie tai, ką reikės padaryti, ko nespėjo, kas laukia pirmadienį“, – sako psichoterapeutas.
Dar vienas svarbus veiksnys – alkoholis, kuris ilgaisiais savaitgaliais neretai tampa laisvalaikio dalimi. „Kuo alkoholio daugiau, tuo sunkiau ne tik organizmui, bet ir emocinei būsenai. Žmonės kartais tikisi atsipalaiduoti su taure ar bokalu rankoje, bet vėliau susiduria su dar didesniu dirglumu, prastesniu miegu, sunkesne nuotaika ir stipresniu nerimu. Todėl tai, kas trumpam atrodo kaip atsipalaidavimo priemonė, vėliau gali dar labiau suprastinti savijautą“, – pažymi D. Jakučionis.
Kada nerimas per laisvas dienas tampa signalu?
Vienkartinis nerimas per savaitgalį nebūtinai reiškia, kad žmogus turi rimtų problemų. Tačiau, pasak D. Jakučionio, verta suklusti, jei laisvalaikis nuolat kelia daugiau įtampos nei darbas, o poilsio dienomis žmogus jaučiasi pasimetęs, kaltas ar net bevertis.
„Tokiu atveju verta savęs paklausti: kas darosi su manimi? Ar jaučiuosi vertingas tik tada, kai esu produktyvus? Ar darbas nemaskuoja tuštumos, kurią galėčiau užpildyti santykiais, prasme ar pomėgiais? Ar aš apskritai žinau, ką reiškia ilsėtis ir koks tai jausmas?“, – siūlo psichoterapeutas.
Kaip ilsėtis taip, kad po savaitgalio nereikėtų „atsigauti“ dar kartą?
Norint, kad savaitgalis ar daugiau laisvų dienų iš tiesų padėtų atkurti jėgas, psichoterapeutas rekomenduoja poilsį planuoti ne kaip pareigą „gerai pailsėti“, o kaip sąmoningą perėjimą iš įtampos režimo į atsigavimą. Jis išskiria kelis svarbius principus:
- aiškiai atsiriboti nuo darbo – netikrinti laiškų, neužsiimti darbo užduotimis;
- rinktis aktyvią, bet malonią veiklą, po kurios būtų galima atsikvėpti ir nusiraminti. Jei tokia veikla dar ir išmoko kažko naujo – juo geriau;
- pakankamai miegoti;
- neperkrauti savaitgalio įsipareigojimais;
- daugiau pačiam reguliuoti savo laisvalaikį – kontrolės neturėjimas gali sukelti įtampą ir susierzinimą, o tai dar labiau apsunkins poilsį.
„Poilsis nėra tik tuščias laikas kalendoriuje. Jis padeda tada, kai žmogus iš tiesų atsitraukia nuo įtampos šaltinių, turi bent šiek tiek pasirinkimo laisvės ir leidžia sau ne tik veikti, bet ir atsigauti. Nemažai žmonių turi susilpnėjusius poilsio ir savęs reguliavimo įgūdžius – juos, kaip ir bet kurį kitą įgūdį, verta sąmoningai treniruoti“, – pataria D. Jakučionis.
