Specialistės paaiškino, kokie simptomai būdingi su ADHD susiduriantiems vaikams ir suaugusiems, koks gydymas taikomas, bei pasidalijo patarimais, kokie kasdieniai įpročiai gali padėti geriau valdyti simptomus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
ADHD požymiai vaikystėje ir suaugus skiriasi
„Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas dažniausiai siejamas su negalėjimu susikaupti, išsiblaškymu, laiko ir darbo organizavimo sunkumais. Paradoksalu, bet su ADHD susiduriantys žmonės taip pat gali taip stipriai susikoncentruoti į vienos rūšies veiklą, kad pasimiršta kitos pareigos ir užduotys“, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Guostė Neverauskaitė priduria, kad vaikystėje ADHD dažniausiai atsiskleidžia per išorinį elgesį – bėgiojimą, negebėjimą išsėdėti vietoje, impulsyvų elgesį, trukdymą pamokose, o suaugusiųjų ADHD dažnai pasireiškia subtiliau nei vaikystėje, todėl ilgą laiką gali likti neatpažintas. Suaugusiems ADHD dažniausiai pasireiškia per sunkumą sukoncentruoti dėmesį, greitą išsiblaškymą, sunkumą užbaigti pradėtas užduotis, palaikyti rutiną, pasikartojantį vėlavimą, laiko planavimo ar organizuotumo problemas, impulsyvius sprendimus, emocinį reaktyvumą, vidinį neramumo ar „nuolat verdančių minčių“ pojūtį bei perdegimo jausmą.
„Suaugus hiperaktyvumas neretai transformuojasi į vidinę įtampą, minčių chaosą ar nuolatinį poreikį būti užsiėmus, todėl tai ne visada pastebima išoriškai, nors žmogus viduje gali patirti didelę psichologinę įtampą. Būtent todėl ADHD suaugusiesiems dažnai lydi antriniai sunkumai – žema savivertė, nerimo sutrikimai, depresijos simptomai, emocinis išsekimas. Daugelis žmonių metų metus save laiko „tinginiais“, „neorganizuotais“ ar „nepakankamai disciplinuotais“, nors iš tiesų susiduria su neurobiologiniais vykdomųjų funkcijų reguliacijos sunkumais“, – teigia G.Neverauskaitė.
Kodėl ilgą laiką manyta, kad tai – vaikų sutrikimas?
Pasak psichologės, ADHD ilgą laiką buvo laikomas išskirtinai vaikystės sutrikimu, kadangi šio sutrikimo simptomai lengviausiai pastebimi ugdymo aplinkoje. Būtent todėl ankstyvieji diagnostiniai kriterijai buvo orientuoti į vaikų elgesio stebėjimą mokykloje, o suaugusiųjų ADHD tyrimų ilgą laiką tiesiog trūko. Vis dėlto, ilgalaikiai moksliniai tyrimai atskleidė ADHD simptomus didžiajai daliai žmonių ir sulaukus pilnametystės.
„Pastebėta, jog simptomatika brandos kontekste keičiasi, tačiau neurovystymosi sutrikimas išlieka. Svarbų vaidmenį požiūrio į ADHD pokyčiams suvaidino ir augantis visuomenės bei specialistų sąmoningumas. Šiandien ADHD suprantamas kaip kompleksinis neurovystymosi sutrikimas, galintis reikšmingai paveikti žmogaus akademinį, profesinį, emocinį ir socialinį funkcionavimą visais gyvenimo etapais“, – sako G.Neverauskaitė.
Kodėl kava ir kiti stimuliantai nepadeda?
Pasak D.Zalagaitytės, bandant suvaldyti energijos svyravimus be specialistų pagalbos, norint labiau susikaupti, dažnai į pagalbą pasitelkiami stimuliantai – kava ar energiniai gėrimai, tačiau tai – tik laikina pagalba, kuri vėliau gali net pabloginti dėmesio balansą.
„Kita klaida siekiant suvaldyti savo būseną yra miego laiko eikvojimas, kai naktis pasirenkama kaip ramybės metas atlikti tam tikrus įsipareigojimus. Miego trūkumas tik paaštrina ADHD simptomus, todėl svarbu nepamiršti tinkamos miego rutinos, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, miegui skirti 7–9 valandas“, – pataria vaistininkė.
Siekiant sumažinti chaosą galvoje, reikėtų atkreipti dėmesį į savo kasdienybę: įtraukti fizinį aktyvumą, skirti laiko poilsiui. Organizuotumo gerinimui darbo aplinkoje gali padėti tam tikri priminimai telefone, lenta ant sienos, žadintuvai ar laikmačiai, lipnūs lapeliai.
„Geriausia, jeigu jie būtų žmogaus matymo lauke, o ne užrašinėje, užduotys turėtų būti „iškeliamos“ į išorę. Jeigu kūnas reikalauja judesio, galima su savimi turėti įvairius daiktus, kuriuos gali spausti ar sukti, pavyzdžiui, streso kamuoliuką“, – sako D.Zalagaitytė.
Gydymo procesas: ne tik vaistai, bet ir terapija
Anot G.Neverauskaitės, ADHD diagnostika suaugusiems yra kompleksinis klinikinis procesas, paremtas ne vien testais, bet ir išsamiu žmogaus gyvenimo istorijos ir dabartinio funkcionavimo vertinimu. Diagnozuojant ADHD, svarbu įvertinti simptomų pobūdį, intensyvumą, tęstinumą nuo vaikystės, jų poveikį kasdieniam gyvenimui bei atmesti kitas galimas sunkumų priežastis.
„Klinikinėje praktikoje itin svarbi diferencinė diagnostika, nes ADHD simptomai gali persidengti su nerimo sutrikimais, depresija, miego sutrikimais, perdegimu, trauminių patirčių pasekmėmis ar autizmo spektro ypatumais. Dėl to profesionalus vertinimas reikalauja ne tik testavimo, bet ir gero klinikinio supratimo apie žmogaus emocinį bei neuropsichologinį funkcionavimą“, – sako psichologė.
Šiuolaikinis ADHD gydymas laikomas efektyviausiu tuomet, kai taikomas kompleksinis, individualizuotas požiūris. Atsižvelgiant į žmogaus simptomus, gyvenimo situaciją bei gretutinius emocinius sunkumus, dažniausiai derinami medikamentiniai ir psichoterapiniai pagalbos metodai.
Anot G.Neverauskaitės, medikamentinis gydymas daugeliui žmonių gali reikšmingai sumažinti pagrindinius ADHD simptomus – pagerinti dėmesio koncentraciją, impulsų kontrolę, vykdomąsias funkcijas, tačiau neformuoja organizavimo įgūdžių, nesukuria efektyvios rutinos ir nepakeičia per metų metus susiformavusių neigiamų įsitikinimų apie save. Todėl medikamentai kombinuojami su psichoterapija, ypač – kognityvine elgesio terapija.
Mityba ir mikroelementai gali padėti valdyti simptomus
D.Zalagaitytė priduria, kad ADHD valdymui svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Smegenų veiklai itin svarbios yra Omega-3 riebalų rūgštys, todėl patariama valgyti lašišą, sardines, avokadus, graikinius riešutus.
„Reikėtų stengtis atsisakyti greitųjų angliavandenių ir vietoje jų rinktis avižinę košę, pilno grūdo duoną, grikius, kurie yra lėčiau virškinami, nesukelia staigių gliukozės šuolių. Taip išlaikoma stabilesnė nuotaika, sumažėja irzlumas ir smegenų rūko tikimybė. Prie energijos šuolių valdymo prisideda ir baltymai – kiaušiniai, varškė, graikiškas jogurtas, lęšiai, pupelės, kalakutiena, vištiena“, – sako D.Zalagaitytė.
Pasak vaistininkės, emocinei pusiausvyrai palaikyti naudingas ir magnis, kurį patariama rinktis bisglicinato formoje. Įtariant ADHD, verta ištirti cinko, geležies atsargas organizme, nes jie dalyvauja neuromediatoriaus dopamino gamyboje, kuris ADHD atveju yra nepakankamas.
„Pastaruoju metu itin tyrinėjami adaptogenai – rodiolė, šafranas, ašvaganda, kurie prisideda prie streso ir nuovargio valdymo, tačiau ADHD simptomų kontrolėje šios medžiagos turėtų būti vartojamos itin atsargiai, prieš tai pasitarus su gydytoju arba vaistininku“, – pataria D.Zalagaitytė.
