Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale Cell Reports. Mokslininkai nustatė, kad stresas ar infekcija nėštumo metu gali pakeisti besivystančio kūdikio smegenis taip, kad vėliau gyvenime padidėja nerimo rizika.
Šie atradimai padaryti tyrinėjant peles, kurių smegenų struktūra labai panaši į žmogaus, todėl jos laikomos tinkamu modeliu žmonių elgesiui tirti.
Mokslininkai pelėms imitavo nėštumo stresą, sukeldami uždegimą – tokį, kokį vaisius galėtų patirti, jei motinos nėštumas būtų komplikuotas.
Jie stebėjo palikuonis, ypač patinus, kurie paprastai pasižymi stipresnėmis nerimo reakcijomis. Paaiškėjo, kad nedidelė neuronų grupė ventralinėje dantytojo vingio (vDG) srityje buvo itin aktyvi – tarsi švytėtų Kalėdų eglutė.
Šie neuronai buvo epigenetiškai „perprogramuoti“ – jų DNR dar gimdoje gavo savotiškus papildomus programinės įrangos „lopus“, kurie paskatino smegenis visą aplinką vertinti kaip didelę grėsmę.
Mokslininkai netgi nustatė tūkstančius šių neuronų DNR vietų, kuriose šis klaidingas „nuolatinės grėsmės“ signalas buvo užfiksuotas. Jei tai būtų pritaikyta žmonėms, tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kurie asmenys nuolat yra pasirengę pavojaus signalui net tada, kai realaus pavojaus dar nėra.
Tyrėjai aiškina, kad būtent dėl nėštumo metu vaisiaus patirto streso kurie žmonės gali reaguoti ne į realius praeities traumuojančius įvykius ar dabartinį stresą, o į uždegimą, kuris buvo sukeltas dar tada, kai jie buvo įsčiose.
Mokslininkų teigimu, tokie atradimai gali atverti kelią tikslesnei diagnostikai ir naujiems nerimo gydymo metodams.
Žinoma, viskas priklausys nuo to, ar panašūs rezultatai bus patvirtinti su žmonėmis.
Įdomu tai, kad nors tirti peliukai neturėjo genetinės polinkio į nerimą, jų smegenų skenavimai atskleidė hiperaktyvumą tam tikroje srityje – ventraliniame dantytajame vingyje (vDG). Ši smegenų dalis atsakinga už „raudonų vėliavų“ aplinkoje atpažinimą, kai gali kilti potenciali grėsmė.
Parengta pagal „Vice“
