Sekite 15min Google
Naujas Kanados mokslininkų tyrimas atskleidė, kad po 10 minučių klajoklio nervo stimuliacijos smegenų veikloje užfiksuoti su nusiraminimu susiję pokyčiai. Protinio sužadinimo mažėjimas pastebėtas vidutiniškai po 7 minučių nuo procedūros pabaigos, o atsipalaidavimo rodiklis piką pasiekė po 15 minučių, rašoma „Pulsetto“ klinikinių pranešime žiniasklaidai.
„Mūsų streso sistema – labai sena. Ji skirta mums išgyventi. Pamatai liūtą – bėgi. Pabėgai – nurimsti. Liūtų nebeliko, tačiau sistema liko ta pati. Dabar ji įsijungia dėl elektroninio laiško, termino ar žinutės „turi minutėlę?“, – kalbėjo klinikinių tyrimų vadovė Jūratė Kiršė.
Pasak jos, šiuolaikinio žmogaus nervų sistema kasdien susiduria su daugybe dirgiklių, į kuriuos organizmas reaguoja panašiais biologiniais mechanizmais kaip ir į tiesioginį pavojų. Net įtemptas pokalbis, netikėtas elektroninis laiškas ar skubus darbo prašymas gali suaktyvinti streso reakciją – padažnėja širdies plakimas, padidėja budrumas ir išauga įtampa. Tačiau svarbiausia, anot ekspertės, ne visiškai išvengti streso, o išmokti greičiau po jo atsigauti.
Po 7 minučių – pirmieji pokyčiai, po 15 – ryškiausias poveikis
Kanados neuromokslinių tyrimų bendrovės atliktas tyrimas parodė, kad pirmieji sumažėjusio protinio sužadinimo požymiai užfiksuoti vidutiniškai po 6,9 minutės nuo 10 minučių stimuliacijos pabaigos, o ryškiausias atsipalaidavimo rodiklio pokytis – po 15 minučių. Tuo metu rodiklis pasiekė 4,5 balo pagal tyrėjų naudotą skalę nuo –10 iki +10. Ryškiausi skirtumai tarp veikiančio ir kontrolinio prietaiso buvo pastebėti per pirmąjį pusvalandį po stimuliacijos.
„Tyrimo metu siekėme objektyviai išmatuoti, kaip keičiasi žmonių smegenų aktyvumas. Pastebėjome kad nerimo rodiklis reikšmingai sumažėjo, palyginti su kontroliniu prietaisu, ties 15 min. Tai svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti, kaip nervų sistemos stimuliacija gali padėti organizmui atsigauti po streso.“, – teigia Jūratė Kiršė.
Šių metų rugsėjį pristatytame tyrime dalyvavo 20 sveikų suaugusiųjų, kurie išbandė tiek veikiantį sveikatingumo prietaisą, tiek kontrolinį jo variantą. Dalyviams stresas buvo sukeltas specialiai: 50 min nerimą keliančios muzikos ir šalto vandens testas. Mokslininkai stebėjo, kaip po klajoklio nervo stimuliacijos keičiasi jų smegenų aktyvumas, naudodami elektroencefalografiją (EEG) ir mašininiu mokymusi pagrįstą duomenų analizę.
Kodėl organizmui taip sunku nusiraminti?
J.Kiršės teigimu, nervų sistemos veikimą galima palyginti su automobilio greičio ir stabdžio pedalais. Simpatinė nervų sistema padeda mobilizuotis, o parasimpatinė – nusiraminti ir atsigauti. Svarbų vaidmenį pastarosios veikloje atlieka klajoklis nervas, dalyvaujantis reguliuojant širdies veiklą, kvėpavimą ir kitus organizmo procesus.
„Mums reikia abiejų sistemų. Be greičio pedalo neįsiliesi į eismą, tačiau jei visą dieną važiuoji nuspaudęs pedalą iki galo, variklis perkaista. Panašiai nutinka ir mūsų organizmui – nuolatinė įtampa neleidžia jam tinkamai atsigauti“, – aiškina ekspertė.
Trumpalaikis stresas gali būti naudingas – jis padeda susikaupti, greičiau reaguoti ir susidoroti su iššūkiais. Tačiau užsitęsusi įtampa tampa ilgalaike biologine apkrova, kuri gali paveikti ne tik emocinę savijautą, bet ir fizinę sveikatą.
Pasak J.Kiršės, lėtinis stresas siejamas su atminties ir dėmesio sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei perdegimu. Be to, nuolatinė įtampa gali paveikti miegą, imuninės sistemos veiklą ir medžiagų apykaitą.
„Tai ne tiesiog bloga nuotaika. Tai nuolatinis biologinis krūvis. Kai organizmas ilgą laiką išlieka pasirengęs reaguoti į pavojų, jis eikvoja išteklius, kurių reikia atsistatymui. Todėl svarbu mokytis ne tik susidoroti su stresu, bet ir laiku iš jo išeiti“, – sako vadovė.
Atsparumą stresui galima treniruoti
Pasak ekspertės, vienas paprasčiausių būdų padėti nervų sistemai atsigauti – reguliarus fizinis aktyvumas. Net trumpas pasivaikščiojimas gali padėti sumažinti įtampą. Svarbūs ir kvėpavimo pratimai, kokybiškas miegas, bendravimas su artimaisiais bei dėmesingumo praktikos.
„Stresas – tai intensyvus naudojimas, o atsistatymas – įkrovimas. Bėda ne naudojimas, o tai, kad dažnai gyvename nuolat išsikraunančios baterijos režimu. Todėl svarbu kasdien atrasti laiko ne tik darbams, bet ir organizmo atsistatymui“, – pabrėžia ji.
Ypač naudinga išmokti sąmoningai sulėtinti kvėpavimą. Ilgesnis iškvėpimas gali padėti aktyvinti su atsipalaidavimu susijusius parasimpatinės nervų sistemos procesus. Tam, anot ekspertės, galima skirti vos kelias minutes per dieną.
Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria technologijoms, galinčioms padėti reguliuoti nervų sistemos veiklą, ypač klajoklio nervo stimuliacijai. Tokios technologijos gali tapti paprastu ir patogiu būdu mažinti įtampą, ypač tiems, kurie dėl intensyvaus gyvenimo ritmo ne visada turi laiko meditacijai, kvėpavimo pratimams ar kitoms atsipalaidavimo praktikoms. Pasak J.Kiršės, šios priemonės gali būti naudingos ugdant vadinamąjį „Stress Fitness“ gebėjimą geriau valdyti stresą ir stiprinti atsparumą jam. Vis dėlto technologijos turėtų papildyti, o ne pakeisti kasdienius įpročius, kurie išlieka geros savijautos pagrindu.
„Atsparumas nėra „stora oda“. Tai ne gebėjimas nieko nejausti ar viską pakelti. Tai gebėjimas atsigauti. Tikslas nėra gyventi be streso – jis mums reikalingas, kad galėtume reaguoti, veikti ir prisitaikyti. Svarbiausia, kad po įtampos organizmas gebėtų sugrįžti į pusiausvyrą“, – apibendrina J.Kiršė.
