Statistika rodo, kad maždaug 20 proc. moterų patiria psichikos sveikatos problemų nėštumo metu ir per pirmus vaiko gyvenimo metus, o apie 10–15 proc. moterų patiria depresijos simptomus iškart po gimdymo.
Kaip nurodoma Pogimdyminės depresijos centro kartu su psichologe Giedre Širvinskiene ir psichiatre Gabriele Germanavičiene parengtoje informacijoje, moterys gali jausti liūdesį, nerimą, prislėgtumą, beviltiškumą, taip pat gali nejausti meilės kūdikiui ir nenorėti juo rūpintis.
Jei tokia savijauta užtrunka ilgiau nei 2 savaites, tai gali būti pogimdyminė depresija. Šie požymiai gali prasidėti nėštumo metu arba pirmaisiais mėnesiais po gimdymo ir negydomi gali tęstis metus ar ilgiau.
Kokie simptomai išduoda pogimdyminę depresiją?
Tai depresija, prasidedanti per 4–6 savaites po gimdymo. Tačiau ji gali pasireikšti ir per ilgesnį laikotarpį (iki 12 mėn.), ypač jei moteris yra turėjusi nuotaikos sutrikimų ir anksčiau.
Pogimdyminei depresijai būdingi tie patys simptomai kaip ir kitoms depresijos rūšims. Depresijai diagnozuoti reikia, kad slogi nuotaika truktų ne trumpiau kaip 2 savaites.
Pagrindiniai simptomai:
Anhedonija (sumažėjęs susidomėjimas ir interesas dalykais, kurie anksčiau patiko ir buvo malonūs);
- Prislėgta nuotaika;
- Energijos trūkumas.
Papildomi simptomai:
- Pesimizmas;
- Mintys apie mirtį, suicidinės mintys;
- Miego sutrikimai (nemiga, ankstyvas prabudimas, mieguistumas dieną);
- Nuolatinis nuovargis;
- Beprasmybės jausmas;
- Sumažėjusi savivertė;
- Kaltės jausmas ir savigrauža.
Somatiniai simptomai:
- Galvos skausmai;
- Apetito pasikeitimas;
- Silpnumas;
- Virškinimo sutrikimai;
- Įvairūs raumenų skausmai;
- Įvairūs sąnarių skausmai.
Specialistų teigimu, svarbu suprasti, kad gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis yra provokuojantis veiksnys, bet ne depresijos priežastis.
Pogimdyminę depresiją svarbu laiku atpažinti ir kuo greičiau pradėti gydymą, nes ši komplikacija reikšmingai pablogina moters gyvenimo kokybę ir sunkina motinos ir vaiko ryšio formavimąsi. Tuo metu laiku atpažinta pogimdyminė depresija gali būti sėkmingai gydoma. Ši būklė nėra priežastis nutraukti žindymą: jei moteris to nori, skiriant gydymą, svarbu į tai atsižvelgti ir sudaryti sąlygas mamos ir kūdikio buvimui kartu.
Nors pogimdyminė depresija gali užklupti bet kurią moterį (ji diagnozuojama ir vyrams – past.), kai kurioms rizika didesnė. Šios būklės dažniau užklumpa moteris, kurios ir iki nėštumo ar gimdymo buvo susidūrusios su psichikos liga ar sutrikimu (nerimu, priklausomybėmis, valgymo sutrikimais ir kt.).
Žinoma, kad maždaug 50 proc. moterų, sergančių arba sirgusių bipoliniu sutrikimu, pogimdyminiu laikotarpiu pasireiškia nuotaikos sutrikimai, dažniausiai – depresija). Rizika padidėja ir tuomet, jei gimdyvės anamnezėje buvo stacionarinio psichiatrinio gydymo epizodų ar suicidinių bandymų.
Todėl ypač svarbu laiku atpažinti ligos simptomus ir suteikti reikalingą pagalbą.
Kokie simptomai rodo pogimdyminę psichozę?
Pogimdyminė psichozė – liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Taip pat manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (pvz., traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas naujagimis arba kitos įgimtos kūdikio ligos), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar sunki liga).
Ryškiausias psichozės požymis – sutrikęs moters santykis su aplinkiniu pasauliu ir iškreiptas realybės patyrimas.
Tai pasireiškia kaip:
- Haliucinacijos – jutiminio suvokimo sutrikimas;
- Kliedesiai – mąstymo sutrikimas;
- Žmogus gali nesiorientuoti erdvėje, laike, savyje, jaustis pasimetęs.
Pogimdyminę psichozę diagnozuoti gali tik gydytojas psichiatras – rizika įvertinama stacionare arba psichikos sveikatos centre.
Kilus įtarimui dėl moters psichikos sveikatos, jos aplinkoje esantys žmonės ar medicinos darbuotojai turėtų išsiaiškinti, kiek moteris kritiška savo minčių atžvilgiu, paklausti, ar turi planų, ketinimų įgyvendinti suicidines ar infanticidines (kūdikio nužudymo – past.) mintis ir nukreipti ją/ palydėti į artimiausią įstaigą, kurioje gali būti atliktas psichosocialinis suicido rizikos vertinimas. Didžiausią riziką turi moterys, kurios iki nėštumo ir gimdymo sirgo bipoliniu sutrikimu arba šis psichikos sveikatos sutrikimas yra buvęs jos šeimoje.
Daugiau informacijos ir patarimų apie moters psichikos sveikatą nėštumo metu ir po gimdymo rasite Pogimdyminės depresijos centro interneto puslapyje.
Pačioms moterims atpažinti ir įvertinti sunku – atsakomybė tenka aplinkiniams
Šio centro vadovė Nida Vildžiūnaitė portalui 15min pasidžiaugė, kad jaučiamas bendras visuomenes psichikos sveikatos raštingumo didėjimas ir skiriamas dėmesys bendrai psichikos sunkumų ir sutrikimų priėmimui.
„Vis daugiau skamba asmeninės patirtys. Tačiau trūksta žinių apie pagalbos galimybes bei kompleksinį atsistatymo procesą, psichikos sveikatą – kaip kiekvieno žmogaus sveikatos dalį, kurią reikia ne kažkaip naikinti, o priimti ir rūpintis ja“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, Pogimdyminės depresijos centras, kaip savarankiškai veikianti organizacija, veikia su gyva misija prisidėti prie pokyčio Lietuvoje mamų (o kartu ir tėčių bei visos šeimos) psichikos sveikatos srityje.
„Matome, kad tik keisdami vyraujančias nuostatas į psichikos sveikatą apskritai, skatindami palaikymą ir supratimą apie besikeičiantį motinystės vaidmenį ir patiriamus sunkumus, galime kurti supratingą ir empatišką visuomenę, kurioje moteris, nėštumo, gimdymo metu ir sulaukusi kūdikio, jaučiasi palaikoma ir emociškai saugi“, – pabrėžė N.Vildžiūnaitė.
Psichikos sveikatos specialistai pažymi, kad gebėti atpažinti žmones po gimdymo užklumpančius psichikos sveikatos iššūkius turi gebėti ne tik šeimos, kurios laukia ar jau susilaukė vaikų. Taip pat – ir specialistai, dirbantys gimdymo namuose, poliklinikose, vaikų ugdymo įstaigose, kitaip tariant, visose vietose, kur gali apsilankyti mama su kūdikiu.
„Ankstyvajai prevencijai vykdyti itin svarbu yra žinios ir supratimas, kad kiekvieno artimo asmens šeimoje, bendruomenėje ar sveikatos priežiūroje vaidmuo reikšmingas, o dažnai būna ir pats pirmasis paskatinimas, kreipiantis pagalbos.
Pačioms moterims, patiriant pogimdyminės depresijos simptomus nėštumo metu ir po gimdymo atpažinti simptomus yra sunkiau, jos linkusios save kaltinti, gėdintis patiriamų jausmų ir nuotaikų kaitos, ima galvoti, kad turi labiau pasistengti ir įveikti pačios.
Specialistų skiriamas dėmesys psichikos sveikatai, elementarūs, bet žmogiški ir atidūs pasiteiravimai apie emocinę savijautą vizitų metu, ne tik leidžia anksti numatyti pasireiškiančius psichikos sutrikimus, bet ir skatina pačias šeimas įsitraukti ir reikšmingai vertinti šeimos narių savijautą“, – kalbėjo pašnekovė, pasidžiaugusi, kad daugiau kaip 1300 specialistų, prižiūrinčių nėščiąsias bei moteris po gimdymo Lietuvos sveikatos įstaigose, jau stiprino žinias Pogimdyminės depresijos centro organizuotuose mokymuose apie psichikos sveikatą perinataliniu laikotarpiu.
„Šie specialistai žino kaip atpažinti depresiją ir kitus sutrikimus bei laiku nukreipti pagalbai, kaip numato sveikatos priežiūros aprašas“, – įsitikinusi Pogimdyminės depresijos centro vadovė.
