Į šį klausimą atsako gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas.
„Tai labai dažnas ir visiškai suprantamas klausimas. Antidepresantai tikrai veikia smegenis – jie keičia tam tikrų neuromediatorių (serotonino, noradrenalino, dopamino) veiklą. Tačiau jie nepapildo organizmo kažkuo, ko jam „trūktų“, kaip, pavyzdžiui, geležies papildas ar vitaminas D. Jie veikiau padeda atkurti pusiausvyrą tarp medžiagų, kurios reguliuoja mūsų nuotaiką, miegą, dėmesį, energiją“, – sako gydytojas psichiatras.
Pasak jo, kai žmogus serga depresija ar nerimo sutrikimu, ši pusiausvyra būna sutrikusi. Antidepresantas padeda ją atstatyti, o per laiką smegenys tarsi „išmoksta“ vėl veikti sveikiau:
„Todėl gydymas paprastai trunka ilgiau – ne tik kol pagerėja, bet ir tam, kad smegenų tinklai stabiliai persitvarkytų. Ar tai priklausomybė? Ne, antidepresantai nesukelia priklausomybės ta prasme, kaip ją sukelia alkoholis, raminamieji ar narkotinės medžiagos.
Jie nesukelia euforijos, potraukio „dar vienos dozės“, neskatina elgesio spiralės, kai norisi vartoti vis daugiau. Tačiau, nutraukus vaistą, dalis žmonių gali patirti nutraukimo simptomus – ne todėl, kad „organizmas reikalauja vaisto“, o todėl, kad smegenys prisitaikė prie tam tikro veikimo ritmo ir jam pasikeitus prireikia laiko persiderinti.“
Tokie simptomai paprastai būna trumpalaikiai:
- svaigimas,
- dirglumas,
- miego pokyčiai,
- „elektrinio šoko“ pojūčiai.
Nutraukiant itin svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų
Anot V.Ogensko, paprastai šie simptomai praeina per kelias dienas ar savaites.
„Tai nereiškia, kad be vaisto gyventi nebeįmanoma. Svarbiausia – kaip nutraukti. Jei gydymas trunka kelerius metus ir savijauta gera, tai geras ženklas – tai reiškia, kad gydymas padarė savo darbą. Bet nutraukimą visada verta planuoti kartu su gydytoju, palaipsniui mažinant dozę“, – pabrėžė specialistas.
Pasak jo, staigus nutraukimas – kaip šokas organizmui, o lėtas mažinimas leidžia sistemai adaptuotis.
„Taip pat verta pasirūpinti psichologine atrama – terapija, savistaba, sveika dienos struktūra. Tai padeda atskirti, ar pasikeitusi savijauta yra tiesiog natūrali emocinė dinamika, ar grįžtantys ligos simptomai.
Trumpai tariant: prie antidepresantų nepriprantama taip, kad be jų nebegalėtume gyventi. Jie nėra lazda, ant kurios remiesi visą gyvenimą – veikiau kaip įtvaras, kuris padeda sugyti. Kai koja sustiprėja, įtvarą galima nuimti. Tik svarbu tai daryti pamažu ir kartu su gydančiu specialistu“, – paaiškino gydytojas psichiatras V.Ogenskas.
Turi nepatogų klausimą ir tu, kurį bijai užduoti gydytojui? Rašyk mums gyvenimas@15min.lt ir atsakymo ieško Gyvenimo rubrikoje.
