Tyrimas, publikuotas aukšto lygio recenzuojamame tarptautiniame žurnale „Stress and Health“, parodė, kad jaunų žmonių psichikos sveikatos pokyčiai krizių metu skyrėsi, priklausomai nuo to, kokia savijauta buvo prieš pandemiją. Pagrindinė publikacijos autorė doc. dr. I.Truskauskaitė dalinasi esminėmis tyrimo įžvalgomis.
Tyrime dalyvavo 432 jauni suaugusieji iš Lietuvos (201) ir Vokietijos (231), kurie buvo apklausti keturis kartus: 2019 m. rudenį (prieš COVID-19), 2020 m. rudenį (antroji COVID-19 banga), 2021 m. rudenį (COVID-19 apribojimų sumažinimo laikotarpis) ir 2022 m. rudenį (karo Ukrainoje laikotarpis), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmas ir intriguojantis radinys: vidutiniškai jaunų žmonių psichikos sveikata per trejus metus nesikeitė – nei pablogėjo, nei pagerėjo. Tačiau šis pokyčio nebuvimas slepia dvi labai skirtingas grupes.
Dauguma – 76 proc. – dalyvių priklausė geros psichikos sveikatos grupei: prieš pandemiją jų nerimo, depresijos ir streso lygis buvo santykiškai žemas, ir per tiriamąjį laikotarpį jis dar šiek tiek sumažėjo. Kitaip tariant, krizės šių žmonių psichikos sveikatai didelės žalos nepadarė.
Tačiau likę 24 proc. tyrimo dalyvių – vienas iš keturių – priklausė prastos psichikos sveikatos grupei. Šie žmonės ir iki pandemijos turėjo aukštesnį streso, nerimo bei depresijos lygį ir prastesnę pozityvią psichikos sveikatą. Per trejus krizių metus jų savijauta smarkiai pablogėjo: depresija išaugo labai stipriai, taip pat išaugo nerimas ir stresas, o pozityvi psichikos sveikata – gyvenimo džiaugsmas, pasitikėjimas savimi, gerovės jausmas – žymiai sumažėjo.
Svarbus skirtumas tarp šalių: Lietuvoje prastos psichikos sveikatos grupei priklausė net 35 proc. dalyvių, Vokietijoje – tik 13 proc. Tai gali atspindėti sisteminius skirtumus tarp šalių, susijusius su psichikos sveikatos paslaugų prieinamumu ir Lietuvos posovietine patirtimi.
Kas apsaugo psichikos sveikatą krizių metu? Tyrimas atskleidė du svarbius veiksnius, lemiančius, kaip žmogus išgyvena stresines situacijas. Pirmasis – pozityvi psichikos sveikata. Žmonės, kurie prieš pandemiją pasižymėjo aukštu pozityvios psichikos sveikatos lygiu – t. y. jautė pasitenkinimą gyvenimu, pasitikėjo savimi ir jautėsi gerai emociškai – vėliau patyrė mažiau streso tiek antrosios COVID-19 bangos metu, tiek palengvėjus apribojimams. Kitaip tariant, psichologinė gerovė reiškia ne tik gerą savijautą dabartyje, bet ir gali apsaugoti nuo būsimų psichikos sveikatos problemų.
Antrasis svarbus veiksnys – nerimas. Žmonės, kurių nerimo lygis buvo aukštesnis iki pandemijos ir prieš karą, vėliau jautė daugiau streso. Tai reiškia, kad nerimastingi žmonės yra pažeidžiamesni krizių metu – ypač kai aplinkybės yra nenuspėjamos ir nekontroliuojamos, kaip pandemija ar karas.
Šis tyrimas rodo, kad globalių krizių poveikis psichikos sveikatai nėra vienodas – jis labai priklauso nuo to, kokia psichikos sveikata buvo iki krizės. Svarbiausias praktinis atradimas: pozityvi psichikos sveikata – gyvenimo džiaugsmas, gerovės pojūtis, pasitikėjimas savimi – yra ne prabanga, o svarbus apsauginis veiksnys. Investuoti į ją reikia jau dabar, o ne tada, kai krizė jau čia.
Ką tai reiškia praktiškai? Krizių laikotarpiu psichologinė pagalba turėtų būti orientuota ne tik į simptomų mažinimą (gydyti depresiją, slopinti nerimą), bet ir į pozityvios psichikos sveikatos stiprinimą. Taip pat svarbu mokyti nerimo valdymo įgūdžių ramybės laikotarpiu – tai gali padėti išvengti streso eskalacijos per ateities krizes. Šie rezultatai ypač aktualūs Lietuvai, kurioje prastos psichikos sveikatos grupė buvo žymiai didesnė nei Vokietijoje.
