Sekite 15min Google
Ruduo turi gerą reputaciją. Žvakių šviesa, karšta arbata ir jaukūs pledai – atrodytų, tobulas metas sulėtinti tempą ir pailsėti. Tačiau būtent šiuo metų laiku stebėtinai daug žmonių skundžiasi nuovargiu, prasta nuotaika ir jausmu, kad vos spėja susidoroti su kasdienėmis užduotimis.
Ir tai nėra atsitiktinumas. Psichologų teigimu, spalis yra vienas tų metų laikotarpių, kai ypač dažnai pasireiškia išsekimo simptomai.
Tai žinant galima laiku imtis veiksmų, nes rudeninis nuovargis nėra silpnumo požymis. Tai natūrali organizmo reakcija į kelis vienu metu susikaupiančius krūvius.
Kodėl ruduo iš mūsų pareikalauja tiek daug jėgų?
Dalis paaiškinimo slypi pačiame kalendoriuje. Dienos trumpėja, šviesos mažėja, o tai, kaip įrodyta, veikia nuotaiką ir miegą dar gerokai prieš prasidedant žiemai.
Be to, po palyginus ramių vasaros savaičių daugelis rugsėjį pasitinka pailsėję ir kupini energijos, tačiau šis pakilimas retai trunka ilgai.
Vaikai grįžta į mokyklas, kalendorius pildosi renginiais ir įsipareigojimais, o dienos šviesos kasdien lieka vis mažiau. Todėl jausmas, kad laiko viskam nebeužtenka, turi realų pagrindą.
Ypač klastinga tai, kad ruduo dažnai sutampa su tuo užsibrėžto tikslo siekimo etapu, kai energijos būna mažiausiai. Pradinis entuziazmas jau išblėsęs, o tikslas dar nepasiektas.
Kiekvienas, kuriam teko bėgti ilgą distanciją, žino šį jausmą: sunkiausia ne pradžia ir ne paskutiniai metrai, o ilgas kelias tarp jų.
Metų tikslai, kurie sausį atrodė beveik ranka pasiekiami, spalį staiga gali pasirodyti dar labai toli. Tai sukelia protinį išsekimą, nepriklausomai nuo to, kiek iš tiesų jau pavyko nuveikti.
Vis dėlto yra ir paguodžianti žinia: toks jausmas yra gerai žinomas dėsningumas, o ne įrodymas, kad darote per mažai.
Metų pabaigos maratonas: kai savi lūkesčiai tampa našta
Rudenį prasideda paskutinis metų ketvirtis – tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Daugelyje įmonių šiuo metu vertinami metiniai tikslai, biudžetai ir projektai, o kartu stengiamasi viską užbaigti iki gruodžio.
Šis finišo etapas reikalauja daug jėgų, ypač kai tenka priklausyti nuo kitų žmonių darbo ir ne viską galima kontroliuoti pačiam.
Tai, kas anksčiau nekeldavo problemų, staiga tampa kantrybės išbandymu: derinimai užsitęsia, susitikimai virsta papildoma našta, o energijos atsargos senka.
Kartu prasideda ir metų rezultatų vertinimas. Ar pasiekiau savo tikslus? Ar neviršijau biudžeto? Ką dar norėjau nuveikti?
Tokie klausimai gali sukelti papildomą spaudimą, ypač kai neatliktos užduotys pradedamos suvokti kaip asmeninė nesėkmė.
Tačiau visiškai normalu, kad ne viskas vyksta pagal planą. Juk iki metų pabaigos dar lieka kelios savaitės, per kurias daug kas gali pasikeisti.
Šių signalų nereikėtų ignoruoti
Rudeninis išsekimas retai pasireiškia vienu aiškiu simptomu. Dažniausiai tai kelių nedidelių požymių derinys.
- Fiziniai požymiai. Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net pakankamai išsimiegojus, ir jausmas, kad nors visa diena buvo užimta, nuveikta labai mažai.
- Emociniai požymiai. Dirglumas, motyvacijos stoka arba tai, ką specialistai vadina nuovargiu siekiant tikslų – kai pradinis entuziazmas dėl savo sumanymų pastebimai išblėsta.
- Pažintinių funkcijų pokyčiai. Sunkumai susikaupti, miglotumo jausmas galvoje, o įprastos užduotys užtrunka ilgiau nei anksčiau.
Nė vienas iš šių požymių atskirai nebūtinai kelia susirūpinimą. Tačiau jeigu jie pasireiškia kartu ir tęsiasi kelias savaites, verta į situaciją pažvelgti atidžiau. Geriausia tai padaryti dar prieš išsekimui virstant tikru perdegimu.
Kas iš tiesų gali padėti?
Pirmiausia – raminanti žinia: rudeninį išsekimą galima gerokai sušvelninti, jeigu atsižvelgsite į kelis svarbius dalykus.
Svarbiausia ne stengtis nuveikti dar daugiau, o pritaikyti savo lūkesčius prie šio metų laiko.
Planuokite realistiškai, o ne tobulai. Nebūtina visų tikslų pasiekti iki paskutinio metų ketvirčio pabaigos. Jeigu vieną ambicingą sumanymą šiuo metu pakeisite lengvesniu, sumažinsite spaudimą sau būti sėkmingiems visose srityse vienu metu.
Atsižvelkite į metų laiką. Organizmas reaguoja į mažėjantį šviesos kiekį. Tai ne silpnumas, o biologija. Pripažindami natūralų poreikį daugiau ilsėtis, užuot su juo kovoję, galite sutaupyti vertingos energijos.
Leiskite sau atsisakyti mažesnių tikslų. Ar tikrai būtina projektą užbaigti dar šiais metais? Galbūt prie užsibrėžto tikslo galima grįžti tik pavasarį? Tikslai turėtų motyvuoti, o ne atimti norą stengtis.
Sąmoningai planuokite poilsį. Nedideli, bet reguliarūs ritualai – popietinis pasivaikščiojimas, sąmoningai laisvas vakaras ar pokalbis su draugais – gali padėti įveikti energijos stygių.
Tokius įpročius nesunku įtraukti į kasdienybę.
Ruduo daugeliui atrodo toks varginantis todėl, kad šiuo metu iš tiesų susikaupia nemažai iššūkių: mažiau dienos šviesos, perpildytos darbotvarkės ir mintys apie tai, ką dar norėtųsi pasiekti iki metų pabaigos.
Tai nesumažina paties nuovargio, tačiau padeda suprasti jo priežastis. O toks supratimas jau savaime gali sumažinti nerimą.
Tie, kurie šiuo laikotarpiu leidžia sau būti šiek tiek atlaidesni ir pritaiko savo lūkesčius prie sezono, gali ne tik ramiau išgyventi rudenį, bet ir naujus metus pasitikti geriau pailsėję bei kupini tikros energijos.
