Pasak specialistų, tokie atvejai, galintys pasireikšti ir praėjus daug laiko po vartojimo ar žalingo elgesio atsisakymo, yra normalus reiškinys, nes priklausomybė yra lėtinė liga, įvairiai primenanti apie save, rašoma Respublikinio priklausomybės ligų centro pranešime žiniasklaidai.
„Mūsų smegenys veikia refleksų pagalba. Daugelis yra patyrę, kai po remonto pakeitus elektros jungiklio vietą, ranka dar ilgą laiką automatiškai tiesiasi buvusiojo link. Tai sąlyginis refleksas, kuris išnyksta tik ilgai veiksmo nekartojant. Yra ir nemažai su priklausomybe susijusių sąlyginių refleksų, kurie automatiškai neišnyksta vos nustojus vartoti, reikia nemažai laiko, kol nepastiprinti jie susilpnėja ir išnyksta“, – sako Panevėžio filialo Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Vijolė Miškinienė.
Jos teigimu, psichoaktyviųjų medžiagų ar žalingo elgesio atsisakę žmonės dažnai sako po kurio laiko pradėję sapnuoti ankstesnį priklausomą elgesį. Tokie sapnai automatiškai nerodo, kad žmogus nėra remisijoje ar kad priklausomybė grįžo, svarbu atkreipti dėmesį, kas vyksta pabudus. Jei žmogus su palengvėjimu supranta, kad tai tik sapnas, tuomet šis reiškinys – sveikimo dalis. Tačiau jei po to kelias dienas apie tai galvojama, netgi imama idealizuoti vartojimą, tai jau signalas galimam atkryčiui.
„Girdime ir daugiau panašių pavyzdžių. Tarkime, nuo azartinių lošimų priklausomybės sveikstantis žmogus, po darbo turėjęs nueiti iki autobuso stotelės, pats nesuvokia, kaip atsiduria prie lošimų salono. Arba mokėdamas prie kasos už maisto prekes žmogus tarp pasiimtų produktų pamato alkoholio butelį, nors neprisimena ėmęs alkoholio, net tokio ketinimo neturėjo. Tai įvyksta automatiškai, dėl senų sąlyginių refleksų, kai buvo įprasta eiti lošti arba į pirkinių krepšelį įsidėti alkoholio. Nereikėtų dėl to išsigąsti, bet iškilus bet kokiems klausimams ar panašioms situacijoms kartojantis geriau kreiptis į specialistus ir pasitarti, kaip elgtis, nes gali būti, kad žmogui reikia daugiau psichologinio pastiprinimo sveikstant nuo ligos“, – kalba V. Miškinienė.
Fizinius simptomus įveikti paprasčiau
Pašnekovė sako, kad priklausomybė turi ir fizinius, ir psichologinius simptomus, kurie atsiranda palaipsniui. Medžiaga ar tam tikra veikla, pavyzdžiui, lošimai, iš pradžių būna lengvas būdas pabėgti nuo streso, sunkių minčių, nusiraminti. Kai sunkių situacijų gyvenime yra daug, greitas užsimiršimas tampa kasdienine rutinos dalimi, kas sąlygoja fizinės priklausomybės vystymąsi.
Vėliau, kai vartojimas ar veikla tampa svarbesni už santykius, darbą ar įsipareigojimus, tampa vis sunkiau kontroliuoti suvartojamą medžiagos kiekį ar tam skiriamą laiką, galima kalbėti apie psichologinius priklausomybės simptomus.
„Jei fizinius aspektus galime lengviau pastebėti ir pamatuoti, tai psichologinius įžvelgti ne visada paprasta. Fizinė priklausomybė pasireiškia abstinencijos simptomais, negavus įprastos medžiagos, ar praradus malonumą keliančią veiklą: drebulys, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, nemiga, kūno skausmai. Psichologinė priklausomybė pasireiškia nerimu, dirglumu, agresija, nuolatiniu minčių sukimusi apie medžiagos vartojimą ar tam tikrą elgesį, pavyzdžiui, lošimą. Beje, kai kurios priklausomybės, pavyzdžiui, nuo azartinių lošimų ar socialinių tinklų, yra labiau ar vien tik psichologinio pobūdžio“, – teigia V. Miškinienė.
Žmogui apsisprendus sveikti nuo priklausomybės, greičiau ir paprasčiau atsikratyti fizinių simptomų, kuomet medikamentų pagalba pašalinami intoksikacijos, abstinencijos padariniai. Fiziškai pasijautę geriau, daugelis ima manyti, kad jau pasveiko, pamiršdami psichologinius simptomus, kurie išlieka kur kas ilgiau ir tinkamai negydomi gali paskatinti atkrytį – sugrąžinti prie vartojimo ar žalingo elgesio.
Galimo atkryčio ženklai
Anot pašnekovės, priklausomybė yra tokia liga, kuri gali bet kada pabandyti sugrįžti, todėl remisiją pasiekę žmonės turi likti budrūs visą gyvenimą.
„Labai dažnai atkrytis įvyksta, kai žmogus pasijaučia pasveikęs, daug metų nevartojantis, nes atsiranda iliuzija, kad viskas gerai ir galima „saikingai“ pavartoti. Dažnai taip mano ir artimieji, draugai. Iš tiesų net mažiausias medžiagos kiekis ar veiksmas gali vėl sukelti nekontroliuojamą vartojimą. Suvokti priklausomybę ir jos poveikį geriausiai padeda kompleksinis gydymas, derinant medikamentus ir psichoterapiją, kurios metu pacientai įsisąmonina, kad reikės išmokti atsisakyti bet kokio vartojimo ir kaip tai padaryti“, – tikina specialistė.
V. Miškinienė atkreipia dėmesį, kad kai kuriuos galimo atkryčio požymius gali pastebėti ir pats žmogus, ir jo artimieji. Pirmųjų ženklų negalima ignoruoti, reikėtų iš karto kreiptis į specialistus, kad padėtų juos suvaldyti ir išvengti atkryčio.
„Apie galimą atkrytį gali pranešti pasikeitusi žmogaus emocinė savijauta ir elgesys: jis tampa irzlus, uždaras, piktas, pradeda vengti artimųjų. Mintys ima nuolat suktis apie vartojimą, žmogus gali vėl pradėti lankytis vietose, kuriose vartojo, arba bendrauti su ankstesne kompanija. Taip pat pradeda mažėti motyvacija sveikti – jei žmogus lanko specialistų konsultacijas ar anonimines savitarpio pagalbos grupes, jis gali pradėti jas praleidinėti, rasdamas įvairių pasiteisinimų. Galiausiai pavartojama medžiagos ar sugrįžtama prie žalingo elgesio, pavyzdžiui, azartinių lošimų“, – sako ji.
Specialistės teigimu, atkrytis nėra gydymo ir sveikimo proceso nesėkmė, tai ligos dalis ir ženklas, kad reikia papildomo dėmesio ar korekcijos. Šiuolaikiniu medicinos požiūriu priklausomybė yra liga, todėl jos gydymas yra efektyvus, kai kreipiamasi pagalbos į specialistus.
„Gydymo metu pacientai sužino apie ligą, jos vystymąsi, atkryčio prevenciją. Specialistų komanda pasiruošusi padėti ne tik priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems – tuomet būna žymiai geresni rezultatai. Beveik visi pas mus besigydantys ar gydęsi pacientai sako besigailintys, kad netikėjo, jog yra pagalba, ir neatvyko anksčiau“, – kalba V. Miškinienė.
