Sekite 15min Google
Įraše teigiama, kad pakanka ilsėtis, šildytis ir maždaug tris paras nevalgyti, nors esą pagerėjimas dažniausiai juntamas jau po paros ar dviejų. Įrašo autorius tikina šį metodą atradęs pats, po ilgų ieškojimų sulaukęs „daugybės autoritetų“ patvirtinimų ir jau penkerius metus jį sėkmingai taikantis.
Tačiau šie teiginiai nepagrįsti moksliniais įrodymais. Peršalimo ligas sukelia virusai, o kelių parų badavimu sau galima net pakenkti.
Žodžių kratinys apie limfą
Teiginys, neva peršalimą sukelia „limfos persisotinimas nesuvirškintais polisacharidais“, neturi jokio mokslinio pagrindo. Nors vartojami tikri biologijos ir chemijos terminai, jie sujungti į frazę, kuri neapibūdina jokio medicinai žinomo proceso.
Limfa – žmogaus ir stuburinių gyvūnų limfinėje sistemoje cirkuliuojantis skystis, dalyvaujantis imuninės sistemos veikloje, o polisacharidai – sudėtiniai angliavandeniai, pavyzdžiui, krakmolas ar skaidulos.
Tačiau nesuvirškinti polisacharidai limfoje nesikaupia. Virškinimo metu angliavandeniai suskaidomi iki paprastųjų cukrų, kurie patenka į kraują. Tuo metu nesuvirškintos maisto medžiagos keliauja į storąją žarną, o jų likučiai pašalinami iš organizmo.
Taigi kalbos apie limfos „persisotinimą“ nesuvirškintais angliavandeniais prieštarauja žmogaus fiziologijai. Nėra mokslinių įrodymų, kad toks procesas apskritai vyktų ar būtų susijęs su peršalimu, kurį iš tiesų sukelia virusai.
Kas yra peršalimas?
Peršalimas – tai ūmi virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią gali sukelti daugiau kaip 200 skirtingų virusų, dažniausiai rinovirusai. Pagrindiniai simptomai – sloga, užgulta nosis, gerklės skausmas ar perštėjimas, kosulys ir bendras silpnumas.
Tai yra viena dažniausių infekcinių ligų. Ja galima sirgti daug kartų, nes peršalimą sukelia daugybė skirtingų virusų, o persirgus kai kuriais iš jų ilgalaikis imunitetas nesusidaro.
Specifinio peršalimą išgydančio vaisto nėra – organizmas su infekcija paprastai susidoroja pats, o poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas padeda lengviau ištverti ligos simptomus.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, peršalimo simptomai paprastai būna stipriausi antrąją ar trečiąją ligos dieną, o dauguma žmonių pasveiksta greičiau nei per savaitę.
Taigi socialiniuose tinkluose aprašomas savijautos pagerėjimas po paros ar dviejų gali būti tiesiog natūralios ligos eigos rezultatas, o ne badavimo poveikis. Tai, kad žmogus pasijuto geriau atsisakęs maisto, dar nereiškia, kad būtent dėl to jis pasveiko.
Mokslinių įrodymų, kad kelių parų badavimas padėtų įveikti peršalimą ar pasveikti greičiau, nėra.
Ar badavimas gali padėti išgyti?
Nors mokslininkai yra tyrinėję, kaip maisto vartojimas ar jo atsisakymas veikia organizmo atsaką į infekcijas, kol kas nėra pagrindo teigti, kad badavimas galėtų padėti jas įveikti.
2016 metais Jeilio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas su pelėmis parodė netgi priešingą rezultatą: gripu užsikrėtusioms pelėms maitinimas padėjo išgyventi, o sutrikdžius gliukozės panaudojimą jų organizme, gyvūnai nugaišo.
Vis dėlto šis tyrimas buvo atliktas tik su pelėmis – žmonės jame nedalyvavo, todėl, kaip pabrėžė patys mokslininkai, remiantis jo rezultatais negalima daryti išvadų apie badavimo poveikį žmonėms.
Kaip maistas veikia organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, mokslininkai bandė išsiaiškinti ir atlikę tyrimą su žmonėmis. Jo rezultatai parodė, kad pavalgius organizme padidėja medžiagos, padedančios kovoti su virusais, gamyba. Tuo metu nevalgant suaktyvėjo kitos, su imuninės sistemos veikla susijusios medžiagos gamyba.
Tačiau šio tyrimo rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. Jame dalyvavo vos šeši sveiki vyrai, o mokslininkai tyrė ne tai, ar badavimas padeda pasveikti, bet kaip valgymas ir nevalgymas veikia imuninę sistemą. Be to, kaip rašo „BBC Science Focus“, šio tyrimo rezultatai nebuvo patvirtinti kitais tyrimais.
Autofagijos nauda gydant peršalimą – neįrodyta
Kalbant apie badavimo naudą, neretai minima autofagija. Tai natūralus procesas, kurio metu organizmo ląstelės skaido ir perdirba pažeistas ar nebereikalingas savo dalis. Autofagija taip pat gali padėti pašalinti į ląsteles patekusius ligų sukėlėjus.
Tyrimai rodo, kad badavimas gali paskatinti autofagiją, tačiau, kaip pažymima mokslinės literatūros apžvalgoje, dauguma šių duomenų gauti atliekant bandymus su gyvūnais. Kaip badavimas veikia autofagiją žmogaus organizme, kol kas ištirta gerokai mažiau.
Be to, autofagija ne visada padeda kovoti su infekcijomis. Kai kurie virusai šį procesą netgi išnaudoja savo dauginimuisi. Pavyzdžiui, laboratoriniai tyrimai parodė, kad poliovirusai ir rinovirusai, kurie yra dažniausi peršalimo sukėlėjai, gali pasinaudoti ląstelėse vykstančiais autofagijos procesais.
2011 metais atliktas tyrimas net atskleidė, kad poliovirusas (PV) ir rinovirusas HRV-2 efektyviau dauginasi ląstelėse, kuriose suaktyvėjusi autofagija.
Vis dėlto šie rezultatai gauti laboratorijoje, o ne tiriant sergančius žmones. Todėl jie neįrodo, kad badavimas pablogina peršalimo eigą.
Taigi nors autofagija atlieka svarbų vaidmenį organizmo veikloje, nėra patikimų klinikinių įrodymų, kad badavimu paskatintas šis procesas padėtų greičiau pasveikti nuo peršalimo.
15min verdiktas: melas. Peršalimą sukelia virusai, o ne tariamas limfos persisotinimas nesuvirškintais polisacharidais. Šis aiškinimas neturi jokio mokslinio pagrindo ir prieštarauja žmogaus fiziologijai. Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad kelių parų badavimas padėtų išgydyti peršalimą ar pasveikti greičiau. Nors badavimas gali paveikti imuninės sistemos veiklą ir autofagijos procesus, jų poveikis sveikimui nuo peršalimo neįrodytas. Be to, ilgalaikis maisto atsisakymas gali susilpninti organizmą ir sukelti papildomų sveikatos problemų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
