Vėžys ir mityba: paaiškino, kodėl svarbiau ne tobuli produktai, o vienas esminis tikslas

Pasak specialistės, kalbant apie onkologinius pacientus, ypač tuos, kuriems taikomas intensyvus gydymas, ne visuomet įmanoma siekti idealaus sveikatai palankios mitybos modelio.

„Pagrindinis uždavinys yra išvengti mitybos nepakankamumo. Maksimaliai stengiamės pritaikyti maistą ir mitybą pagal žmogaus situaciją“, – sako I.Rupšienė.

Asmeninė nuotr./Dietistė Ieva Rupšienė

Idealiai mitybai dabar ne laikas

Pasak pašnekovės, onkologine liga sergančio žmogaus galimybės valgyti dažnai skiriasi. Jos gali priklausyti tiek nuo pačios ligos, tiek nuo jos lokalizacijos ir taikomo gydymo. Dėl vartojamų vaistų poveikio ar ligos simptomų, pacientas gali neturėti apetito, jį gali pykinti, kilti noras vemti, atsirasti kiti virškinimo sutrikimai. Nereti ir burnos ar virškinamojo trakto pažeidimai, rijimo sunkumai.

Pasak dietistės, jeigu žmogus maistą toleruoja gerai ir gali valgyti praktiškai visus produktus, verta siekti kuo įvairesnės ir kokybiškesnės mitybos – gauti baltymų, angliavandenių, riebalų, skaidulų ir kitų reikalingų medžiagų.

Situacija pasikeičia, jeigu dėl gydymo ar ligos pacientas beveik nebegali valgyti. „Tada jau žiūrime ne tiek į idealią sveikatai palankią mitybą, kiek į tai, ką žmogus gali valgyti, kas jam skanu, nuo ko jo nepykina ir ką jis gali sukramtyti“, – aiškina pašnekovė.

Tokiais atvejais gali būti keičiama maisto konsistencija, temperatūra, porcijų dydis. Jei sunku ryti, kietą maistą gali tekti keisti trintu ar minkštu. Jei sudirginta stemple, gali netikti karštas maistas, o vietoj trijų didelių valgymų per dieną gali būti lengviau valgyti dažniau ir mažomis porcijomis.

„Geriau po truputį. Ieškome, kokia tekstūra žmogui tinkama, ir bendradarbiaujame kartu su pacientu“, – sako I.Rupšienė.

Kai įprasto maisto nepakanka, specialistai gali rekomenduoti specialios medicininės paskirties geriamuosius mišinius, papildytus baltymais, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.

Baltymai – ypač svarbūs

Nors kalbant apie mitybą mėgstama išskirti vieną „svarbiausią“ produktą ar maistinę medžiagą, I.Rupšienė pabrėžia, kad visavertė mityba pirmiausia reiškia įvairovę.

„Ar tai reiškia, kad turime valgyti tik baltymus ir pamiršti angliavandenius bei riebalus? Tikrai ne“, – pažymi dietistė.

Vis dėlto onkologiniams pacientams baltymai tampa ypač reikšmingi. Jie padeda palaikyti raumenų masę, svarbūs organizmo atsistatymui, imuninei sistemai, audinių ir žaizdų gijimui.

Dietistės teigimu, priklausomai nuo paciento būklės, gali būti rekomenduojamas didesnis baltymų kiekis. Svarbu žinoti, kad konkretūs poreikiai turi būti vertinami individualiai ir tik su gydančio mediko leidimu ir priežiūra.

„Jeigu ligonis turi įvairių žaizdų, jų gijimui taip pat sunaudojama labai daug baltymų“, – priduria pašnekovė.

Ji pabrėžia, kad vien baltymais mityba apsiriboti negali. Reikalingi ir angliavandeniai bei riebalai, o jų šaltiniai ir skaidulų kiekis turi būti parenkami atsižvelgiant į konkrečią ligą bei virškinimo sistemos būklę.

Shutterstock nuotr./Onkologine liga serganti moteris valgo salotas

Krenta svoris? Tai – signalas nelaukti

Pasak jos, vienas svarbiausių ženklų, kad žmogui jau gali stigti maistinių medžiagų, – neplanuotas svorio kritimas.

„Staigus svorio kritimas jau yra labai didelis šauktukas, kad tikrai reikia gydytojo dietologo konsultacijos“, – pabrėžia I.Rupšienė.

Anot jos, nereikėtų laukti, kol svoris nukris smarkiai. Artimieji dažnai pirmieji pastebi, kad pacientas pradeda valgyti gerokai mažiau, praleidžia valgymus ar nebesugeba suvalgyti įprastos porcijos. Jau tuomet verta apie tai pasakyti gydančiam medikui ir jo komandai. Specialistai gali įvertinti žmogaus būklę, atlikti reikalingus tyrimus, koreguoti mitybą ar, esant poreikiui, net skirti papildomą medicininę mitybą.

„Jeigu matome, kad žmogus pradeda mažiau valgyti, tikrai labai rekomenduojama pasikonsultuoti. Svarbu laiku pastebėti organizmo išsekimą dėl negaunamų maistinių medžiagų“, – sako dietistė.

Maisto papildų savarankiškai vartoti nereikėtų

Susirgę žmonės dažnai ima ieškoti papildomų priemonių, kurios galėtų sustiprinti organizmą: vitaminų, mineralų, omega-3 riebalų rūgščių, žolelių ar kitų natūralių preparatų.

Tai nėra blogai, tačiau, pasak I.Rupšienės, viena svarbiausių taisyklių – nevartoti jų slapta nuo gydytojo. „Ko tikrai nerekomenduočiau daryti ligoniui pačiam – tai užsiimti savigyda ir nepasakyti gydytojui, kad žmogus vartoja vieną ar kitą papildą“, – sako specialistė.

Priežastis paprasta, bet labai svarbi: kai kurie papildai ar augaliniai preparatai gali sąveikauti su gydymui skiriamais vaistais.

Gydytojas vertina, kaip paciento organizmas reaguoja į paskirtą gydymą, todėl nežinodamas apie papildomai vartojamas medžiagas gali susidurti su netikėtais pokyčiais.

„Net ir „nekalta“ žolelė ar preparatas, kuris atrodo visiškai nekaltas, gali sąveikauti su gydymu ir iškreipti vaizdą“, – perspėja dietistė.

Tai nereiškia, kad visi papildai sergant onkologine liga yra draudžiami. Vienam pacientui gali trūkti tam tikrų medžiagų ir jų papildymas būti naudingas, kitam dėl konkretaus gydymo tas pats preparatas gali netikti. Todėl sprendimai turėtų būti priimami kartu su gydytoju ir kitais paciento priežiūroje dalyvaujančiais specialistais.

„Cukrus maitina vėžį“ – pernelyg supaprastintas požiūris

Susirgus sunkia liga natūralu mėginti suprasti, kodėl ji atsirado, arba ieškoti priemonės, kuri padėtų sveikti. Taip atsiranda ir daugybė su onkologinėmis ligomis bei mityba susijusių mitų. „Žmogui reikia surasti atpirkimo ožį, kaltą arba stebuklingą priemonę, kuri staiga viską padėtų. Deja, taip nėra“, – sako I.Rupšienė.

Vienas dažniausiai girdimų įsitikinimų – kad onkologine liga sergantis žmogus turėtų visiškai atsisakyti cukraus. Dietistė pabrėžia, kad pridėtinio cukraus kiekį riboti verta tiek sveikam, tiek sergančiam žmogui. Tačiau tai nereiškia, kad dėl natūraliai esančių cukrų reikėtų atsisakyti, pavyzdžiui, vaisių.

„Ar dabar tai reiškia, kad onkologine liga sergantis žmogus negalės suvalgyti kriaušės ar banano, nes juose yra gliukozės? Turime atskirti pridėtinį cukrų nuo natūralaus“, – aiškina ji.

Kasdien gausiai vartojami saldinti gėrimai ir stipriai perdirbti produktai nėra palankios mitybos pagrindas, tačiau vieno produkto paskelbti pagrindiniu onkologinės ligos kaltininku negalima.

„Žmogaus organizmas yra labai sudėtingas. Negalime pasakyti, kad vienas produktas arba vienas įprotis visada iššaukia onkologiją“, – teigia dietistė.

Ar naudinga atsisakyti pieno ir mėsos?

Kitas dažnas mitas, susijęs su pieno produktais. Pasak pašnekovės, tikrai nėra pagrindo visiems onkologiniams pacientams automatiškai jų atsisakyti. Jeigu žmogus pieno produktus toleruoja, jie gali būti vienas iš baltymų šaltinių – o gydymo laikotarpiu pakankamas baltymų kiekis gali būti itin svarbus.

Tas pats principas galioja ir mėsai. Mityba neturėtų būti paremta vien raudona mėsa, jos kiekį verta riboti, tačiau visiškas vienos maisto grupės pašalinimas ne visuomet pacientui bus naudingiausias sprendimas.

„Kaip jau minėjau, onkologiniams ligoniams labai reikia baltymų, reikia ir geležies. Jeigu žmogus tam tikrą produktą gali toleruoti ir valgyti, kartais į situaciją reikia pasižiūrėti kitaip“, – sako I.Rupšienė.

Badavimas gydymo metu – rizikingas pasirinkimas

Dar vienas tarp sergančiųjų plintantis metodas – įvairios badavimo schemos. Tačiau dietistė į tai žiūri itin atsargiai, ypač kai žmogui jau taikomas aktyvus onkologinis gydymas.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra išlaikyti svorį, išlaikyti raumenų masę ir apsaugoti nuo mitybos nepakankamumo. Todėl badavimams, ypač kai taikomas gydymas, – sakau tikrai ne“, – sako ji.

Ji priminė, kad organizmui, patiriančiam didelį gydymo krūvį, reikalinga energija ir maistinės medžiagos. „O jeigu dar badausime ir neduosime organizmui kuro, maistinių medžiagų, jis gali išsekti. Žmogui gali būti sunkiau toleruoti gydymą dėl to, kad jis negauna pakankamai maistinių medžiagų ir kalorijų“, – aiškina dietistė.

Todėl bandymai savarankiškai taikyti griežtus mitybos režimus gydymo metu gali prieštarauti vienam pagrindinių tikslų – išsaugoti paciento mitybos būklę ir raumenų masę.

Svarbiausia – valgyti tiek, kiek įmanoma

Kokį vieną svarbiausią patarimą I.Rupšienė duotų žmogui, susidūrusiam su onkologine liga? Anot jos, svarbiausia – išvengti mitybos nepakankamumo: „Tai reiškia valgyti tiek, kiek įmanoma, ir tada, kada įmanoma.“

Gydymo laikotarpiu, anot jos, nereikėtų apsikrauti nepagrįstais draudimais – kategoriškai išbraukti cukrų, pieną, mėsą ar imtis badavimo vien todėl, kad toks patarimas perskaitytas internete. Daug svarbiau stebėti, ar nemažėja apetitas, ar nekrenta svoris, ar žmogus gauna energijos ir pakankamai baltymų, o kilus sunkumams laiku apie juos pasakyti medikams.

Ne mažiau svarbus, pasak pašnekovės, yra ir paties paciento įsitraukimas į gydymo procesą. „Žmogus gali labai daug prisidėti. Sergant bet kuria liga galima būti aktyviam ir nenuvertinti savęs, galvojant, kad dabar jau nieko negali padaryti. Bendradarbiavimas su gydymo personalu iš tikrųjų yra labai svarbus“, – pabrėžia I.Rupšienė.