Ar tikrai sintetinės trumpikės gali sukelti vyrų nevaisingumą?

Socialinio tinklo įraše teigiama, esą poliesteris gali slopinti vyrų vaisingumą. „1992 m. Kairo chirurgas atrado vyrų kontracepcijos metodą, kuris veikė kiekvieną jį naudojusį vyrą, o tam reikėjo tik poliesterio skiautės“, – rašo įrašo autorius.

Pasak jo, chirurgo Ahmedo Shafiko tyrime dalyvavę 14 vyrų ištisus metus dėvėjo poliesterinius kapšelio prilaikymo įtvarus, juos tik labai trumpam nusiimdami, o po kelių mėnesių jų spermoje visiškai nebeliko spermatozoidų. Įraše tvirtinama, kad nustojus dėvėti įtvarus spermatozoidų skaičius atsikūrė, tačiau audinių pažeidimo požymiai išliko ilgiau.

Shutterstock nuotr./Pas gydytoją

Įrašo autorius pasaulinę spermatozoidų skaičiaus mažėjimo tendenciją sugretina su poliesterio gamybos ir naudojimo plėtra, taip sudarydamas įspūdį, kad šie reiškiniai susiję.

Pabrėžiama, jog šis pluoštas naudojamas apatiniuose drabužiuose, sportinėje aprangoje ir patalynėje. „Chirurgas aprengė poliesteriu keturiolika vyrų ir tarsi vandens čiaupu išjungė jų vaisingumą“, – apibendrinama įraše.

Taip pat aprašomi eksperimentai su žiurkėmis ir šunimis, kurių rezultatai pateikiami kaip papildomi tariamo poliesterio poveikio reprodukcijai įrodymai. Šis poveikis aiškinamas audiniui trinantis į odą susidarančia statine elektra.

Tačiau vien iš jo daryti išvadas, kad sintetinė trumpikių medžiaga galėtų sukelti vyrų nevaisingumą, būtų netikslu. To netvirtina ir patys eksperimentą su sintetiniais kapšelio įtvarais atlikę specialistai.

Eksperimento esmė ir išvados

Įraše minimas tyrimas iš tiesų egzistuoja. 1992 m. Kairo universiteto chirurgas Ahmedas Shafikas žurnale „Contraception“ paskelbė tyrimą, kuriame dalyvavo 14 sveikų 32–47 metų vyrų. Savanoriai poliesterinį kapšelio prilaikymo įtvarą dėvėjo dieną ir naktį 12 mėnesių, pakeisdami jį susitepus. Jų spermos rodikliai buvo tikrinami kas dvi savaites.

Tyrimo duomenimis, visiems dalyviams išsivystė azoospermija – būklė, kai spermoje neaptinkama spermatozoidų. Tyrimo metu jų partnerės nepastojo. Tačiau šiuos rezultatus svarbu vertinti atsižvelgiant į tyrimo ribotumus – jame dalyvavo vos 14 vyrų, nebuvo kontrolinės grupės, o vieno autoriaus gauti rezultatai nebuvo patvirtinti nepriklausomais pakartotiniais tyrimais.

Be to, pats A.Shafikas poveikį siejo ne tik su statine elektra, bet ir su sutrikusia sėklidžių termoreguliacija. Todėl šis eksperimentas nesuteikia pagrindo teigti, kad kasdien dėvimi poliesterio drabužiai sukelia tokį patį poveikį.

Juo taip pat negalima pagrįsti įraše numanomos sąsajos tarp poliesterio naudojimo plėtros ir pasaulinio spermatozoidų skaičiaus mažėjimo.

A.Shafikas savo publikacijoje metodą iš tiesų apibūdino kaip saugų, grįžtamąjį, priimtiną ir nebrangų. Tačiau tai buvo paties tyrimo autoriaus vertinimas, o ne mokslo bendruomenės patvirtinta išvada.

Nedidelio tyrimo rezultatai nėra pakankamas pagrindas metodo saugumui ir veiksmingumui patvirtinti, o poliesterinis įtvaras netapo pripažinta kontracepcijos priemone.

Kas teigiama kituose tyrimuose?

1997 m. publikuotame kitame tyrime dalyvavo 21 sveikas vyras. Jie 52 savaites dienos metu dėvėjo poliesteriu išklotus sportinius kapšelio prilaikymo įtvarus, skirtus sėklidėms pritraukti arčiau pilvo. Tyrėjai vertino, ar dėl to pakilusi kapšelio temperatūra sumažins spermatozoidų gamybą.

Nors dėvint įtvarus kapšelio temperatūra pakilo 0,8–1 laipsniu, reikšmingų spermatozoidų koncentracijos, judrumo, morfologijos, gyvybingumo ar funkcijos pokyčių nenustatyta.

Autoriai padarė išvadą, kad šių įtvarų sukeltas temperatūros padidėjimas buvo nepakankamas reikšmingai slopinti spermatozoidų gamybą ar pakeisti jų funkciją.

2026 m. žurnale „Translational Andrology and Urology“ paskelbtoje mokslinės literatūros apžvalgoje įvertinti tyrimai apie apatinių drabužių pasirinkimo sąsajas su vyrų vaisingumu.

Autoriai nagrinėjo iki 2025 m. balandžio 20 d. „PubMed“ duomenų bazėje paskelbtą literatūrą. Kadangi tyrimų metodai, dalyvių grupės ir vertinti rodikliai labai skyrėsi, rezultatai nebuvo statistiškai sujungti.

Apžvalgoje atskiriami du klausimai – apatinių aptemptumas ir audinio sudėtis. Aptemptesni apatiniai gali šiek tiek padidinti kapšelio temperatūrą, tačiau jų sąsajos su spermos rodikliais nėra vienareikšmės.

Vienuose tyrimuose skirtumų nenustatyta, kituose laisvesnius apatinius dėvėjusių vyrų rodikliai buvo geresni. Pavyzdžiui, 2018 m. tyrime, kuriame dalyvavo 656 vyrai, laisvesnes trumpikes dėvėjusių dalyvių spermatozoidų koncentracija buvo maždaug 25 proc. didesnė. Vis dėlto tai stebėjimo tyrimas, todėl jis neįrodo, kad skirtumą lėmė būtent apatiniai.

Svarbu ir tai, kad spermos rodikliai nėra tas pats, kas tikimybė susilaukti vaikų. Apžvalgoje aptartame prospektyviniame tyrime, kuriame stebėta apie 501 pastoti bandanti pora, ryšio tarp vyrų apatinių pasirinkimo ir laiko iki nėštumo nenustatyta.

Duomenų apie audinio sudėties poveikį dar mažiau. Apžvalgos autoriai nurodo, kad nėra tiesioginių tyrimų su žmonėmis, kuriuose natūralūs ir sintetiniai audiniai būtų lyginami įprastomis dėvėjimo sąlygomis. Be to, šilumos sulaikymą lemia ne vien pluoštas, bet ir audinio struktūra bei sluoksnių skaičius.

A.Shafiko eksperimentas su 14 vyrų vertinamas kaip pagrindas tolesnėms hipotezėms kelti, o ne pakankamas kasdien dėvimų poliesterio drabužių žalos įrodymas. Jo pasiūlytas elektrostatinio poveikio mechanizmas nebuvo patvirtintas.

123RF.com nuotr./Spermatozoidai

Autoriai taip pat pabrėžia turimų duomenų ribotumus, mat dauguma tyrimų buvo stebėjimo, dalyviai patys nurodė, kokius apatinius dėvi, o kapšelio temperatūra retai matuota tiesiogiai.

Nors eksperimentinis sėklidžių šildymas gali slopinti spermatozoidų gamybą, tokių bandymų sąlygos neatspindi įprasto apatinių drabužių dėvėjimo.

Apžvalgos išvada paprasta – laisvesni apatiniai gali būti susiję su šiek tiek geresniais spermos rodikliais, tačiau jų nauda tikimybei susilaukti vaikų neįrodyta.

Turimi duomenys taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad vien poliesterio ar kito pluošto pasirinkimas reikšmingai lemia vyrų vaisingumą.

Spermatozoidų skaičiaus mažėjimas – bauginanti tendencija

„Facebook“ įraše minimas spermatozoidų skaičiaus mažėjimas grindžiamas realiais moksliniais duomenimis, tačiau jį atlikę mokslininkai nesiejo jo su poliesteriu ar kitos sintetinės medžiagos apatiniais.

2022 m. žurnale „Human Reproduction Update“ paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Hagai Levine’o ir Shannos H.Swan, išanalizavo 223 tyrimus. Juose vertinti spermos mėginiai buvo surinkti 1973–2018 metais.

Analizės duomenimis, tarp vyrų, kurie nebuvo atrinkti pagal vaisingumą, vidutinė spermatozoidų koncentracija per šį laikotarpį sumažėjo 51,6 proc., o bendras spermatozoidų skaičius – 62,3 proc.

Mažėjimo tendencija nustatyta įvairiuose pasaulio regionuose. Vertinant duomenis nuo 2000 m., spermatozoidų koncentracijos mažėjimo tempas buvo daugiau nei dvigubai spartesnis nei per visą analizuotą laikotarpį.

Tačiau ši metaanalizė nenustatė mažėjimo priežasčių ir nesiejo jo su poliesterio naudojimu. Vien tai, kad tuo pačiu laikotarpiu poliesteris išpopuliarėjo, neįrodo priežastinio ryšio.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šių rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti tokiam pat vyrų vaisingumo sumažėjimui – tyrime analizuoti spermos rodikliai, o ne tikimybė susilaukti vaikų ar nevaisingumo paplitimas.

Autoriai ragino skubiai tirti spermatozoidų skaičiaus mažėjimo priežastis ir imtis veiksmų, kad būtų išvengta tolesnio vyrų reprodukcinės sveikatos blogėjimo.

Shutterstock nuotr./Spermos tyrimas

15min verdiktas: trūksta konteksto. Įraše remiamasi tikru eksperimentu, tačiau jo rezultatai nepagrįstai pritaikomi kasdien dėvimiems poliesterio drabužiams.

Tyrime dalyvavo vos 14 vyrų, nebuvo kontrolinės grupės, o galimo audinio poveikio negalima atskirti nuo įtvaro sukelto sėklidžių temperatūros pokyčio.

Spermatozoidų skaičiaus mažėjimą nagrinėjusi metaanalizė šios tendencijos nesiejo su poliesteriu ir jos priežasčių nenustatė. Todėl teiginys, kad poliesterio drabužiai slopina vyrų vaisingumą ar paaiškina pasaulinį spermatozoidų skaičiaus mažėjimą, nėra pagrįstas pateiktais moksliniais duomenimis.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.