Slėpė rezultatus?
Savo mėgstama tema – apie skiepų tariamai sukeliamą autizmą ir kitą jų neva daromą žalą – R.F.Kennedy jaun. kalbėjo su buvusiu „Fox News“ laidų vedėju Tuckeriu Carlsonu, kuris pats yra žinomas melagienų platintojas.
Pusantros valandos interviu birželio 30 d. buvo paskelbtas „YouTube“ ir jau peržiūrėtas daugiau nei 740 tūkst. kartų. Be kita ko, jie kalbėjo apie vadinamąją „Big Pharma“ (angl. „didžiąją farmaciją“), vakcinų tariamai daromą žalą ir kompensacijas už tai, taip pat „atskleidė dangun šaunančių autizmo skaičių priežastį“.
Kiek ilgesne nei minutės trukmės ištrauka iš šio interviu pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Klipas dubliuotas rusiškai (panašu, kad paimtas iš šios „Instagram“ paskyros), ekrane matyti užrašai rusų kalba „Įslaptintas CDC tyrimas“, „Vakcinacija padidina autizmo riziką 1 135 proc.“
R.F.Kennedy pasakoja apie CDC (JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro – red. past.) dar 1999 m. atliktą tyrimą, per kurį esą buvo lyginama paskiepytų ir neskiepytų vaikų sveikata.
„Jie subūrė mokslininkų komandą, vadovaujamą belgų tyrėjo Thomaso Verstreateno, ir peržiūrėjo duomenis apie vaikus, kurie buvo paskiepyti nuo hepatito per pirmas 30 gyvenimo dienų, – dėsto politikas. – Ir palygino šiuos vaikus su vaikais, kurie buvo paskiepyti vėliau arba visai neskiepyti.
Jie nustatė 1135 proc. padidėjusią autizmo riziką tarp paskiepytų vaikų. Tai juos šokiravo. Jie laikė tyrimą paslaptyje, o tada manipuliavo juo <…>, bandydami užmaskuoti ryšį.“
Per dviejų etapų studiją nebuvo nustatyta jokio nuoseklaus ryšio tarp vakcinų su timerosaliu ir neurologinės raidos sutrikimų.
Ši sveikatos apsaugos sekretoriaus pateikta informacija aktyviai cituojama įvairiose šalyse ir įvairiomis kalbomis. Tačiau ji klaidina – R.F.Kennedy minimas tyrimas buvo susijęs su timerosalio turinčių vakcinų saugumu, o ne konkrečiai skiepais nuo hepatito B.
Studija nepatvirtino, kad po vakcinacijos padidėjo autizmo rizika, ir nėra įrodymų, kad CDC slėpė ar keitė tyrimo rezultatus.
Neminėjo nei autizmo, nei 1135 proc.
JAV faktų tikrinimo tinklalapis „FactCheck“ dar 2023 m. rugpjūtį skelbė, kad R.F.Kennedy tokius pačius teiginius pateikė keliuose interviu, bet jo minimas tyrimas nieko panašaus nepatvirtina.
Taip pat skaitykite: Rado „šimtmečio skandalą“: ar tikrai vaikai skiepijami 72 neišbandytomis vakcinomis?
Per studiją, kuriai vadovavo minėtas Th.Verstraetenas, buvo stebimi vaikai, gimę 1992–1999 m. Ji buvo skirta įvertinti vakcinų, sudėtyje turinčių timerosalio, saugumą.
Timerosalis yra gyvsidabrio pagrindu pagamintas konservantas, JAV vakcinose naudotas daugelį metų. Jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios yra svarbios siekiant užtikrinti, kad skiepai nebūtų užteršti kenksmingais mikroorganizmais.
Ši medžiaga suskaidoma į netoksišką etilo gyvsidabrį ir pašalinama iš organizmo. Ji nesusijusi su sveikatos problemomis, apie tai pernai rašė faktų tikrintojai iš dienraščio „USA Today“.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nerado žalingo timerosalio poveikio vakcinose įrodymų. Jis nėra tas pats, kas gyvsidabris. Reaguojant į nuolatinį visuomenės susirūpinimą dėl gyvsidabrio toksiškumo, šioje šalyje timerosalis buvo pašalintas iš įprastų vaikams skirtų vakcinų,
Taip pat skaitykite: Skiepuose vaikams – pavojingos medžiagos? Net su mamos pienu jų gauna daugiau
Kaip tik tais metais – 2001-aisiais – buvo paskelbti Th.Verstraeteno tyrimo rezultatai. Per dviejų etapų studiją nebuvo nustatyta jokio nuoseklaus ryšio tarp vakcinų su timerosaliu ir neurologinės raidos sutrikimų. Kai kuriais atvejais net buvo gauti prieštaringi rezultatai, todėl išvadose nurodyta, kad reikalingi tolesni tyrimai.
Anot R.F.Kennedy, preliminarūs tyrimo rezultatai atskleidė stiprų ryšį tarp vakcinų ir autizmo, o vėliau ši informacija buvo nuslėpta. Bet tyrimo išvadose aiškiai nurodyta, kad skirtingais etapais buvo gauti skirtingi rezultatai.
Iš pradžių buvo nustatytas ryšys su tikais ir kalbinių gebėjimų vėlavimu (ne autizmu), bet vėliau jos nepatvirtintos. Kartu pažymėta, kad nė viename etape nebuvo nustatyta padidėjusi autizmo ar dėmesio deficito sutrikimo rizika.
Papildomai mokslininkas paaiškino, kad pagrindinė tyrimo išvada – būtina tęsti tyrimus šia kryptimi. Anot jo, paplitusi klaidinga nuomonė, kad epidemiologinis tyrimas gali pateikti du rezultatus – teigiamą arba neigiamą, šiuo atveju – patvirtinti arba paneigti ryšį tarp vakcinų ir autizmo.
Tačiau būna ir trečias variantas: neutralus rezultatas, kai ryšys nei patvirtinamas, nei paneigiamas. Th.Verstraeteno žodžiais, būtent tai ir įvyko timerosalio tyrime. Iš pradžių rezultatai buvo vertinami kaip teigiami, bet antrajame etape jie nepasikartojo – ryšys neįrodytas. Kitaip tariant, studija nei patvirtino, nei paneigė ryšį tarp timerosalio ir neurologinių sutrikimų. Štai kodėl išvadose rekomenduojama atlikti tolesnes analizes.
„FactCheck“ rašė, kad tyrimo pirmojo etapo rezultatai buvo aptarti CDC surengtame susitikime. R.F.Kennedy tai pateikė kaip bandymą nuslėpti išvadas. Susitikime pateikti duomenys neparodė reikšmingo ryšio tarp timerosalio ir autizmo, nors specialistai ir padarė išvadą, kad jo neįmanoma atmesti. Tolesnis tyrimas ryšio tarp timerosalio turinčių vakcinų ir autizmo ar kitų neurologinės raidos sutrikimų nepatvirtino.
Studija nepatvirtino ir to, kad hepatito B vakcina padidino autizmo riziką 1 135 proc., kaip aiškino R.F.Kennedy. Anot „FactCheck“, šis skaičius minimas vakcinų priešininkų grupės „SafeMinds“ pristatyme. Dokumentų, kuriais grindžiami šie teiginiai, aktyvistai nepateikia.
Liga mirtina
R.F.Kennedy pasišovė iki rugsėjo išsiaiškinti autizmo priežastis. Teiginys, kad jį sukelia vakcinos, yra viena labiausiai paplitusių sąmokslo teorijų, apimanti įvairius mitus.
Pavyzdžiui, kad autistiškų žmonių daugėja šimtais kartų, o dėl to kalti būtent skiepai ir juo siūlantys medikai, vyriausybės bei farmacijos kompanijos.
Tai nėra tiesa. Autizmo spektro sutrikimas tikrai diagnozuojamas gerokai dažniau, bet tai lemia geresnis supratimas, daugiau diagnozavimo kriterijų ir didesnis dėmesys ne vien fizinei sveikatai.
Šios būklės priežastys iki galo neperprastos. Ją greičiausiai lemia genetinių, vystymosi ir aplinkos veiksnių derinys. Manoma, kad atvejų gausėjimą lemia ir oro tarša, mažesnis naujagimių svoris, stresas nėštumo metu, o statistikos rodikliai auga dėl geresnių diagnozavimo galimybių.
Taip pat skaitykite: „Rado“ autizmo ir COVID-19 skiepų ryšio įrodymų tyrime, kuriame apie tai nekalbama
Dėl autizmo dažnai kaltinami skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, bet R.F.Kennedy pridėjo ir vakcinas nuo hepatito B – sunkios kepenų infekcijos. Tačiau jis nėra teisus.
Taip pat skaitykite: Dėl ko daugėja autizmo atvejų: skiepų, kaip sako internautai, ar kitų priežasčių?
Šį skiepą naujagimis Lietuvoje gauna jau pirmą gyvenimo dieną. Kaip portalui 15min yra sakęs habilituotas medicinos mokslų daktaras Vytautas Usonis, skiepyti jau tokius mažučius būtina dėl to, kad, išsivysčius žaibiniam hepatitui, išgyventi beveik nėra galimybių – mirtingumas nuo šios ligos siekia daugiau nei 90 proc.
Užsikrėsti kūdikis gali dar būdamas įsčiose nuo sergančios mamos arba – kur kas dažniau – gimdamas. Mat hepatito B virusas plinta per kraują, tad judėdamas gimdymo takais vaisius galėtų užsikrėsti esant bent menkiausiai žaizdelei.
Taip pat skaitykite: Mokslininkai vėl aiškina: hepatitas B plinta ne vien sekso metu, todėl reikia skiepyti ir naujagimius
Kaip tik todėl mažyliai skiepijami kuo skubiau. Antra dozė įskiepijama sulaukus mėnesio, trečia – pusės metų. JAV skiepijama panašiai – iškart po gimimo, 1–2 mėnesių ir 6–18 mėnesių. Kai kurios šalys turi kitokius kalendorius.
15min verdiktas: melas. Mitas, kad skiepai, įskaitant ir vakcinas nuo hepatito B, sukelia autizmą. Šios būklės priežastys nėra iki galo ištirtos. R.F.Kennedy minėto tyrimo išvadose neteigiama, kad skiepai autizmo riziką padidina 1135 proc., toks ryšys apskritai neįrodytas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
