Nuo 2021 m. atvejų daugėja?
Viena „Facebook“ vartotoja pačioje gruodžio pabaigoje paskelbė: „Stipriai padidėjo sergamumas vaikų ir paauglių autizmu šalyse kurios masiškai skiepijo vaikus nuo kovidlos (kalba netaisyta – red. past.)“.
Likusi dalis surašyta rusiškai: „Staigiai auga autistų skaičius tarp jaunų žmonių, gavusių „vakcinų“ nuo COVID.
Naujas revoliucinis tyrimas patvirtino, kad autizmo atvejų tarp paauglių ir vaikų visame pasaulyje smarkiai padaugėjo tarp tų, kurie gavo COVID iRNR „vakcinas“.
Pasaulinės ligų naštos (angl. Global Burden of Disease, GBD) tyrimas atskleidė, kad autizmo spektro sutrikimo (ASD) diagnozių skaičius smarkiai išaugo šalyse, kuriose yra daug skiepijimų.“
Medikė (tai galima suprasti iš ankstesnių jos komentarų) dar pridėjo įrašo iš vieno „Telegram“ kanalo ekrano kopiją. Šio įrašo jau nebegalima rasti, bet yra straipsnis, kuriuo buvo pasidalyta šiame ir kitame kanale.
Straipsnis pernai gruodžio 24 d. buvo publikuotas tinklalapyje, kuris priskiriamas vadinamajai alternatyviai žiniasklaidai, dalis kurios neretai skleidžia sąmokslo teorijas. Jo autorius – lietuvės paminėtas Frankas Bergmanas, kuris anksčiau yra platinęs klaidinančią informaciją.
2021-aisiais 61,8 mln. žmonių (arba vienas iš 127 planetos gyventojų) turėjo autizmo spektro sutrikimą.
Rašinys pradedamas frazėmis, kurias pacitavo ir „Facebook“ vartotoja. Toliau pasakojama, esą tyrėjai išsiaiškino, kad ASD atvejų šuolis prasidėjo 2021 m., kai nuo koronaviruso imta skiepyti masiškai.
Autorius nurodė, kad recenzuoto tyrimo rezultatai buvo paskelbti prestižiniame žurnale „The Lancet: Psychiatry“.
„Didelio masto tyrimo metu buvo atlikta sisteminė apžvalga ir analizė, siekiant apskaičiuoti injekcijų paplitimą ir naštą sveikatai 204 šalyse.
Pagrindinė tyrimo išvada buvo ta, kad 2021 m., pradėjus naudoti COVID iRNR skiepus, žmonių su autizmo spektro sutrikimu skaičius išaugo rekordiškai – iki 61,8 mln. (1 iš 127 žmonių visame pasaulyje).
F.Bergmano žodžiais, tyrėjai pastebėjo didelių geografinių ir su amžiumi susijusių skirtumų. Autizmo atvejų paplitimas buvo didžiausias regionuose, kur paskiepyta daug žmonių – dideles pajamas gaunančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (pvz., Japonijoje – 1586,9 iš 100 000 žmonių).
Mažiausiai autizmo atvejų nustatyta tokiuose regionuose, kaip atogrąžų Lotynų Amerika ir Bangladešas, kur vakcinacijos aprėptis buvo maža.
Šios autoriaus interpretacijos apie sąsajas tarp vakcinų ir autizmo prasilenkia su realybe.
Tyrėjai vakcinų neminėjo
Pagal straipsnyje pateiktą nuorodą nesunku surasti ir pačius tyrimo rezultatus, kurie žinomame žurnale „The Lancet“ buvo paskelbti praėjusio gruodžio 19 d.
Tyrimas pavadintas „Pasaulinė autizmo spektro epidemiologija ir sveikatos našta: 2021 m. Pasaulinės ligų naštos tyrimo išvados“.
Autoriai nerado jokių įrodymų, kad per 15 metų būtų padidėjęs autizmo paplitimas.
Pasaulinės ligų naštos (Global Burden of Disease) tyrimas, anot „The Lancet“, padeda suprasti besikeičiančius sveikatos iššūkius, su kuriais susiduria žmonės visame pasaulyje XXI a.
Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto (IHME) vadovaujamas tyrimas (pastarojo apžvalga buvo paskelbta pernai gegužę) yra didžiausias ir išsamiausias bandymas įvertinti sveikatos praradimus įvairiose vietose ir bėgant laikui, kad būtų galima patobulinti sveikatos sistemas bei pašalinti skirtumus.
Tyrimo išvadose tikrai teigiama, kad prieš ketverius metus 61,8 mln. žmonių (arba vienas iš 127 planetos gyventojų) turėjo autizmo spektro sutrikimą (angl. autism spectrum disorder, ASD).
Tai buvo gerokai daugiau nei 2019 m., kai sutrikimas buvo nustatytas vienam iš 271 žmonių. Bet tai nesusieta nei su informacine RNR paremtomis, nei kitomis vakcinomis nuo COVID-19. Tyrime neminimos nei vakcinos, nei iRNR, nei ši liga. Panašu, kad F.Bergmanas autizmo paplitimą ir vakcinacijos lygį susiejo pats.
„Autoriai teigia, kad ši išvada (apie autizmo atvejų daugėjimą – red. past.) rodo ne didėjantį paplitimą per se (lot. savaime), o GBD metodologijos pokyčius, ypač neįtraukiant tyrimų, pagrįstų pasyviu atvejų nustatymu (registrais ar administraciniais įvertinimais), kurie nepakankamai įvertina paplitimą“, – pažymėjo kito tą pačią dieną „The Lancet“ publikuoto straipsnio autorius Tony’is Charmanas.
Londono Karaliaus koledžo Psichiatrijos, psichologijos ir neuromokslų instituto mokslininko teigimu, autoriai nerado jokių įrodymų, kad per 15 metų būtų padidėjęs autizmo paplitimas. Tiesa, ši išvada prieštarauja Jungtinės Karalystės ir JAV tyrimams, pagrįstiems administraciniais vertinimais ar sisteminėmis įrašų apžvalgomis.
Anot T.Charmano, nesant biologinio testo autizmui nustatyti, klinikiniai, administraciniai ir biologiniai (besitęsiantys dešimtmečius, dažnai susiję su aplinkos faktoriais) pokyčiai turi įtakos identifikuojamų asmenų skaičiui.
Užkliuvo ir Donaldui Trumpui
Tai susiję su dar viena melagiena, kurią garsiai yra išsakęs ir išrinktasis JAV prezidentas D.Trumpas. Gruodžio vidury viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo beveik minutės trukmės vaizdo įrašu, kuriame jis, be kita ko, stebisi autizmo rodikliais Amerikoje ir žada jų tyrimą.
„Mes ketiname išsiaiškinti, kodėl autizmo lygis yra daug didesnis nei prieš 20, 25, 30 metų. Turiu omenyje, kad jis tarsi 100 kartų didesnis. Kažkas yra negerai, ir mes bandysime tai išsiaiškinti“, – D.Trumpo žodžius citavo internautė.
Portalas 15min apie tai jau rašė pernai. Tuomet internete buvo platinama statistika, neva per keturis dešimtmečius autistiškų žmonių padaugėjo kone 300 kartų, o dėl to esą kalti medikai, vyriausybės ir farmacijos kompanijos. Autizmas susietas su vaikų skiepijimu, bet tokia prielaida tėra sąmokslo teorija ir ji nėra teisinga.
Šis mitas paremtas tyrimu, kurio autorius britų gydytojas Andrew Wakefieldas klastojo rezultatus ir aiškino, neva skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės padidina autizmo riziką. Vėliau visi mediko teiginiai buvo paneigti, o pats tyrimas pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje.
Autizmo spektro sutrikimas yra neurologinio pobūdžio. Jį turinčių žmonių smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi. Dėl to autistiški žmonės pasaulį patiria ir suvokia kitaip.
Tikslios autizmo priežastys vis dar nežinomos. Manoma, kad jo atsiradimui įtakos turi ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, užterštumas. Specialistai taip pat mini stresą nėštumo metu, priešlaikinį gimdymą, nedidelį naujagimio svorį, net mažesnį naujagimių mirtingumą, kitaip tariant, kuo daugiau mažylių išgyvena, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų bus ir tų, kurie atsinešė šį sutrikimą.
Taip pat skaitykite: Dėl ko daugėja autizmo atvejų: skiepų, kaip sako internautai, ar kitų priežasčių?
ASD tikrai diagnozuojamas dažniau, bet tai lemia geresnis šios būklės supratimas, daugiau diagnozavimo kriterijų ir didesnis dėmesys ne vien fizinei sveikatai.
Be to, autizmui nustatyti nėra testų, diagnozė pateikiama tiesiog stebint elgesį. Kuo geriau specialistai išmano sutrikimą, kuo daugiau vaikų atvedami apžiūrai, tuo daugiau atvejų galima aptikti. Dabar jie sėkmingiau diagnozuoja autizmą vaikams su įprastu IQ ir be intelekto negalios, kuriems tiesiog sunkiau susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis ar prasčiau sekasi klasėje.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tiesa, kad autizmo atvejų padaugėjo, bet tai nulėmė ne skiepai nuo COVID-19, o vis gerėjantis šio sutrikimo supratimas ir diagnozavimo galimybės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
