Naujiena nenauja
Apie tai neseniai užsiminė viena „Facebook“ vartotoja. Anot jos, tyrimas parodė, kad popieriniuose šiaudeliuose yra toksiškų „amžinų cheminių medžiagų“, o tai gali būti blogiau nei plastikas.
„Popieriniai šiaudeliai gali būti ne tokie „ekologiški“ geriamieji vamzdeliai, kaip buvo reklamuojami: Belgijos tyrėjai nustatė, kad šie vadinamieji „žalieji“ indai yra toksiški ir todėl gali būti blogesni aplinkai nei jų dažnai peikiami plastikiniai atitikmenys, teigiama naujame žurnale „Food Additives & Contaminants“ paskelbtame tyrime“, – pažymėjo ji.
Internautė citavo JAV dienraščio „New York Post“ rašinio, kurio ekrano nuotrauka pasidalijo, antraštę ir pradžią.
Laikraščio portale buvo pasirodęs toks straipsnis, bet jis buvo publikuotas dar 2023 m. rugpjūtį. Taigi faktas, kad popieriniai šiaudeliai nėra visai nekalti, buvo skelbtas, bet jis nėra naujas.
Suyra greičiau, tačiau ne be liekanų
Apie tai pernai pranešė ir 15min. Mat paaiškėjo, kad popieriniai šiaudeliai, nors aplinkoje neišliks iki 300 metų, gali atnešti kitų nenorimų rezultatų ir nebūtinai yra tvaresnė alternatyva plastikui. Kai kuriuose iš jų naudojamos medžiagos vis tiek gali išlikti dešimtmečius, užteršti vandenį ir sukelti įvairių sveikatos problemų.
Šios medžiagos nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio buvo naudojamos vandeniui ir riebalams atstumti nuo visko – nuo virtuvės reikmenų iki kilimų. Panašu, kad šiaudeliuose jos panaudotos kaip skystas repelentas.
„Popieriniai šiaudeliai nėra tokia nekalta prekė, kaip buvo galima manyti. Didžiausias gėris – jie suyra greitai, bet šiuose šiaudeliuose aptikta kenksmingų medžiagų“, – „Science Alert“ citavo portalas.
Taip pat skaitykite: Mokslininkai perspėjo: popieriniai šiaudeliai gali būti kenksmingi
Ši išvada buvo padaryta mokslininkams ištyrus 39 skirtingų prekių ženklų šiaudelius, pagamintus iš įvairių medžiagų. Beveik visuose buvo rasta poli- ir perfluoralkilo pagrindu pagamintų cheminių medžiagų (PFAS), kurios dar vadinamos amžinaisiais chemikalais. Jų, galinčių skaidytis šimtmečius, rasta net popieriniuose šiaudeliuose.
Mat tam, kad popieriniai ir bambukiniai šiaudeliai būtų atsparūs vandeniui, daugelis gamintojų panaudoja PFAS. Arba perdirbtas žaliavas, kuriose jau gali būti šių cheminių medžiagų.
„Iš augalinių medžiagų – popieriaus ir bambuko – pagaminti šiaudeliai dažnai reklamuojami kaip tvaresni ir ekologiškesni nei pagaminti iš plastiko, – pranešime apie tyrimą pacituotas vienas iš tyrimo autorių, Antverpeno universiteto aplinkos mokslininkas dr. Thimo Groffenas. – Bet PFAS buvimas reiškia, kad tai nebūtinai tiesa.“
Tyrimo rezultatai buvo publikuoti „Food Additives & Contaminants“. Jis buvo atliktas po kai kurių JAV valstijų ir miestų, įskaitant Niujorką, ir restoranų tinklų iniciatyvų atsisakyti vienkartinių plastikinių šiaudelių. Jie, pagaminti iš polipropileno ir polistireno, suyra tik per šimtus metų ir yra susiję su sveikatos sutrikimais – nuo kepenų problemų iki apsigimimų.
Šaltiniai – ir dirvožemis bei vanduo
Grupė Antverpeno universiteto (Belgija) mokslininkų išanalizavo PFAS koncentracijas 39 prekių ženklų geriamuosiuose šiaudeliuose, pagamintuose iš plastiko, popieriaus, stiklo, bambuko ir nerūdijančio plieno. Tyrėjai išsiaiškino, kad popieriniai šiaudeliai turėjo daugiausiai „amžinųjų chemikalų“ – jų rasta net 90 proc. šių šiaudelių.
PFAS 80 proc. bambuko šiaudelių, kurie reklamuojami kaip dar viena ekologiška plastiko alternatyva. Nuo jų šiek tiek atsiliko plastikiniai šiaudeliai (75 proc.), dar labiau – stikliniai (40 proc.). „Amžinųjų chemikalų“ nerasta nė viename nerūdijančio plieno šiaudelyje.
Daugiausiai šiaudeliuose buvo rasta perfluoroktano rūgšties. Ji visame pasaulyje uždrausta nuo 2020 m., bet vis dar gaminama kai kuriose šalyse, tad gali pasitaikyti kitur naudojamuose produktuose.
Rasta ir trifluoracto bei trifluormetansulfon rūgščių, kurios lengvai tirpsta vandenyje. Tai reiškia, kad jos gali išsiskirti iš šiaudelių į gėrimus.
„New York Post“ citavo Th.Groffeno žodžius, jog PFAS buvimas popieriniuose ir bambuko šiaudeliuose rodo, kad jie nebūtinai yra biologiškai skaidūs.
Šios medžiagos nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio buvo naudojamos vandeniui ir riebalams atstumti nuo visko – nuo virtuvės reikmenų iki kilimų. Panašu, kad šiaudeliuose jos panaudotos kaip skystas repelentas.
Kiti galimi PFAS šaltiniai, kaip rašoma Phys.org, yra dirvožemis, kuriame augintos augalinės kilmės medžiagos, net gamybai naudojamas vanduo.
Mokslininkų teigimu, mažas PFAS kiekis, pavyzdžiui, gaunamas iš šiaudelio, nėra kenksmingas, bet šios medžiagos organizme nuolat kaupiasi. Didesnis jų kiekis galėtų kelti pavojų sveikatai.
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad šių cheminių medžiagų koncentracija laikui bėgant gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, įskaitant kepenų pažeidimus, susilpnėjusią imuninę sistemą, gimstančius per mažo svorio kūdikius ir net kūdikių mirtį, rašo „New York Post“.
Bet ilgalaikis poveikis dar nežinomas, nes bandymai su gyvūnais buvo atlikti su didesniu PFAS kiekiu. Mokslininkai vis dar aiškinasi, kokio dydžio koncentracija galėtų būti pavojinga žmonėms.
Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus, Th.Goffenas apibendrino: „Nerūdijančio plieno šiaudeliuose neaptikome jokių PFAS, todėl vartotojams patarčiau naudoti tokio tipo šiaudelius arba tiesiog visai jų nenaudoti“.
15min verdiktas: tiesa. Belgijoje ištyrus įvairius gėrimams naudojamus šiaudelius, daugelyje buvo rasta tam tikrų cheminių medžiagų (PFAS), vadinamų amžinaisiais chemikalais. Jų, galinčių skaidytis šimtmečius, rasta ir popieriniuose šiaudeliuose.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
