„Fizinis aktyvumas, kalbant apie ilgaamžiškumą, gali būti gerokai svarbesnis nei manėme anksčiau“, – įsitikinęs tyrimo bendraautorius Gregore'as Mielke.
Atlikto didžiulio tyrimo rezultatai parodė, kad amžius, panašu, net neturi esminės įtakos. Žmonės, kurie pradėjo sportuoti vyresniame amžiuje, lygiai taip pat galėjo pagerino savo ilgaamžiškumo rodiklius, tikino visuomenės sveikatos doktorantė Brisbeno universitete Ruyi Yu.
Tiesa, tyrėjai pastebėjo, kad fizinio aktyvumo naudos poveikis vyresnio amžiaus žmonėms buvo net stipresnis.
„Tai parodo, kad niekada nevėlu pradėti gyventi fiziškai aktyviai. Pradėjus tai daryti bet kuriame suaugusiojo žmogaus gyvenimo etape matyti rezultatai, kurie turi įtakos ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui“, – sakė G.Mielke.
Galingesnis už vaistus
„Fiziniai pratimai tikrai sumažina ankstyvos mirties riziką taip, kaip to nepadarytų vaistai. Tai nuostabu. Savo pacientams sakau, kad fizinis aktyvumas yra tikras jaunystės eliksyras“, – tyrimą komentavo vienas iš specialistų.
Minėtas tyrimas ketvirtadienį buvo paskelbtas žurnale „British Journal of Sports Medicine“. Tai yra išsamiausia kada nors atlikta analizė apie fizinį aktyvumą, sakė G. Mielke.
„Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad jame buvo analizuoti net 85 tyrimai, kuriais stebėtas fizinis aktyvumas įvairiais žmonių gyvenimo laikotarpiais. Tai leido mums ištirti ilgalaikius modelius, pavyzdžiui, aktyvumo išlaikymą, aktyvumo pradžią vėlesniame amžiuje arba aktyvumo nutraukimą, ir pamatyti, kaip šie modeliai veikia mirties riziką“, – tikino G.Mielke.
Nors fizinio aktyvumo rekomendacijos skirtingose šalyse gali skirtis, metaanalizėje buvo taikomos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos: per savaitę žmogui yra patartina bent 150–300 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla arba 75–150 minučių atlikti intensyvią aerobinę fizinę veiklą.
Intensyvūs fiziniai pratimai, tokie kaip bėgimas ar greitas ėjimas, labai padidina širdies ritmą – pagal Mayo klinikos duomenis, jau po kelių minučių pradėsite prakaituoti.
Reguliarūs aerobiniai pratimai, anot tyrimo, buvo naudingiausi būtent širdies ligų, kurios yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, prevencijai. Tyrimas parodė, kad, palyginti su žmonėmis, kurie mažai arba visai nesportavo, tie, kurie sportavo daugiausia, buvo apie 40 proc. mažiau linkę mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Vėžio rizika sumažėjo 25 proc.
Didžiausias gyvenimo trukmės padidėjimas buvo pastebėtas, kai žmonės sportavo mažiausiai apie 300 minučių per savaitę. Įdomu, kad R. Yu tikina, jog didesnis nei minėtas fizinis aktyvumas jau neturėjo papildomos naudos ilgaamžiškumui.
Svarbiausia yra tapti aktyviu
Nors idealu būtų laikytis oficialių fizinio aktyvumo gairių, tai nėra vienintelis kelias į geresnę sveikatą, sakė G. Mielke: „Pastebėta, kad netgi žmonės, kurie nepasiekė rekomenduojamo lygio, bet išlaikė tam tikrą fizinio aktyvumo lygį, vis tiek turėjo mažesnę ankstyvos mirties riziką, palyginti su tais, kurie nebuvo aktyvūs“, – tikino tyrėjas.
Anot tyrėjo, labai svarbu pradėti įtraukti fizinį aktyvumą į savo gyvenimą palaipsniui. Jei esate naujokas sporto srityje, pasikonsultuoti su gydytoju ir pradėti pamažu, tačiau tikslas yra pasiekti, kad galėtumėte greitai vaikščioti mažiausiai 30 minučių per dieną.
