Bent 5 auksinės minutės: ką toks trumpas pasivaikščiojimas keičia organizme?

10 tūkstančių žingsnių – tokį mažiausia pageidautiną žmogaus dienos aktyvumo normą žino bene kiekvienas. Nieko nuostabaus, kad darbai, rutina, oras ir kiti planai neretai pakoreguoja ir valios resursus, ir galimybes tai įgyvendinti. Ilgainiui žmonės numoja ranka, nes reguliarumą pasiekti per sunku. Bet kiek verti yra 5000 žingsnių? O tiesiog penkios pasivaikščiojimo minutės? Greičiausiai rasite tokių, kurie sakys – tai visiškas niekis, bet specialistai tikina, kad tai turi įtakos organizmui, ir ne tokios menkos, kaip dažnas gali pamanyti.
Vyresnio amžiaus žmonėms patariama pasirinkti pagalbines priemones, padėsiančias išvengti traumų žiemą
Vyresnio amžiaus žmonėms patariama pasirinkti pagalbines priemones, padėsiančias išvengti traumų žiemą / Shutterstock nuotr.

CNN Health pateikia tyrimų įžvalgas, kuriomis remiantis tikinama, jog net ir trumpas ėjimas – viena prieinamiausių fizinio aktyvumo formų. Tai gali reikšmingai padėti siekti sveikesnės gyvensenos tikslų.

Tyrimai rodo, kad 11 minučių vidutinio intensyvumo ir intensyvios fizinės veiklos per dieną gali sumažinti riziką susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar anksti mirti. Ar tai skamba kaip per daug pradžiai? Pasak daktaro Andrew Freemano, net penkios minutės ėjimo per dieną gali būti naudingos sveikatai.

Tik pradedame

A. Freemanas rekomenduoja kasdien vaikščioti apie 30 minučių. Geriausia eiti sparčiai, o jei pavyksta, kartu ir kilnoti svorius, kad fizinė veikla būtų intensyvesnė. Gydytojas tikino puikiai žinantis, kad ne kasdien įmanoma surengti tokios trukmės struktūrizuotą treniruotę, ypač tiems, kurie dar tik pradeda sveikatingumo kelionę.

Svarbiausia, kad judėjimas taptų įprasta dienos dalimi, todėl A.Freemanas siūlo žmonėms užsiimti bet kokia mankšta, net jei tai būtų penkių minučių pasivaikščiojimas.

Mažesnės užduotys yra lengviau įvykiamos psichologiškai, todėl priversti save kasdien pasivaikščioti po penkias minutes yra lengviau nei vieną kartą bandyti įveikti 35 minučių pasivaikščiojimą.

Net ir penkių minučių pasivaikščiojimas, pasak Freemano, yra svarbus, nes galiausiai jis sukurs rutiną ir žmogus net nepastebės, kaip penkios minutės virstų ir dešimt, ir penkiolika.

A. Freemanas taip pat rekomenduoja pasivaikščiojimu pradėti rytus arba namuose atlikti bent trumpą mankštą, tai dienai suteiks pozityvumo. Kavos mėgėjams A.Freemanas pridūrė, kad pasivaikščiojimas gali suteikti energijos taip pat veiksmingai, kaip ir vienas puodelis mėgstamo gėrimo.

Pexels.com nuotr./Mama ir vaikas lauke
Pexels.com nuotr./Mama ir vaikas lauke

Užtenka 4000 žingsnių

Kokia dienos aktyvumo norma galėtų būti minimali, svarstė ir BBC Health. Ilgą laiką kone stebuklinga piliule buvo laikomi 10 000 žingsnių, tačiau tyrimai rodo, kad išlikti sveikiems pakaktų ir kiek kuklesnės fizinio aktyvumo rutinos. Savaime suprantama, kad turint laiko, noro ir jėgų, praleisti kuo daugiau laiko gamtoje ir nukulniuoti didesnė atstumą – idealu. Tačiau tiems, kuriems po 10 000 žingsnių kasdien per didelis iššūkis, neturėtų nusiminti. Naujas tyrimas rodo, kad gali užtekti mažiau nei 5 000 žingsnių, kad pajustumėte naudą.

Išanalizavus daugiau nei 226 000 žmonių dienos aktyvumo įpročius visame pasaulyje, paaiškėjo, kad pakanka vos 4 000 žingsnių, jog pradėtų mažėti žmogaus mirtingumo rizika.

Šiek tiek daugiau nei 2 300 žingsnių pakanka, kad tai būtų naudinga širdžiai ir kraujagyslėms. O kuo daugiau nužingsniuojama, tuo daugiau naudos sveikatai įžvelgiama.

Kiekvienas papildomas 1000 žingsnių, viršijantis 4000 žingsnių ribą, sumažino ankstyvos mirties riziką iki 15 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nepakankamas fizinis aktyvumas kasmet lemia 3,2 mln. mirčių, tai ketvirta pagal dažnį mirties priežastis visame pasaulyje.

Asmeninė trenerė ir instruktorė Honey Fine atkreipė dėmesį ir į per ilgo sėdėjimo sukeliamas problemas.

„Tai gali sulėtinti medžiagų apykaitą ir paveikti raumenis, kas vėliau sukelia skausmus. Ilgas sėdėjimas gali sukelti įvairių nugaros problemų. Ši problema dažnai pastebima tarp dirbančiųjų biure, nes jų nugara nuolat būna „suspausta“. Vėliau gyvenime tai sukelia labai daug problemų“, – kalbėjo trenerė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą