Socialiniuose tinkluose platinamoje žinutėje tvirtinama, kad JAV pediatrai 1958 metais nerekomendavo skiepyti vaikų, sergančių egzema.
Prie žinutės pridėtame paveikslėlyje anglų kalba paaiškinama, esą tuomet medikai žinojo, jog ši odos liga yra „vidinio organizmo apnuodijimo“ ženklas, kuris kyla, nes „skiepai yra nuodai“.
Žinutėje lietuvių kalba rašoma (kalba netaisyta):
„1958 m. Amerikos pediatrų akademija paskelbė tokį pareiškimą:
1) Nė vienas vaikas, sergantis atopine egzema ar kitu odos sutrikimu, neturėtų būti skiepijamas.
2) Nė vienas vaikas neturėtų būti skiepijamas, jei kuris nors jo šeimos narys serga egzema ar kitu odos sutrikimu.
3) Egzema sergančių vaikų tėvai ligos pradžioje turėtų būti informuoti apie vakcinos kontakto pavojų.
4) Jei skiepijamas atopine egzema sergančio vaiko brolis ar sesuo, jis turi būti visiškai atskirtas nuo to vaiko mažiausiai 21 dieną.
5) Valstijų ir vietinių sveikatos departamentų naudojamose formose, kuriose tėvai duoda sutikimą skiepyti, turėtų būti atitinkamas įspėjimas apie kontraindikacijas.
6) Eczema vaccinatum turėtų būti liga, apie kurią reikia pranešti.
Taigi turintys egzema pirmiausia turėtų pasidaryti metalų testa organizmr ir komcentruotis į sunkiujų metalų detoksą.“
Kas nutiko ir kodėl?
Eczema vaccinatum (EV) – tai reta, bet sunki komplikacija, kuri gali kilti po gyvosios vakcinos nuo raupų (variola viruso) suleidimo žmonėms, sergantiems egzema (atopiniu dermatitu) arba turintiems buvusios egzemos požymių.
Ši būklė buvo detaliai aprašyta 1958 m. žurnale „American Pediatrics“, kai kilo susirūpinimas dėl sunkių reakcijų vaikams su oda pažeidžiančiomis ligomis po raupų vakcinacijos.
Publikacijoje esančios rekomendacijos ir buvo panaudotos „Facebook“ įrašui kurti, tačiau joje nebuvo užsiminta, kad vakcinos „apnuodijo“ vaikus.
Raupų vakcina, naudota tuo metu, buvo pagaminta iš gyvo, susilpninto vaccinia viruso, kuris yra giminingas raupų virusui. Paprastai jis nesukeldavo ligos sveikiems žmonėms, tačiau žmonėms su egzema ar pažeista oda, net jei liga buvo neaktyvi, virusas galėjo išplisti per odą ir sukelti plačią, sisteminę infekciją.
Ypač rizikavo maži vaikai, kurių imuninė sistema dar nebuvo pilnai susiformavusi.
Eczema vaccinatum pasireiškė kaip plintantis bėrimas, kartais su pūslėmis, karščiavimu, pažeidimais vidaus organuose, ir be gydymo galėjo baigtis mirtimi.
Aprašytas tik vienas atvejis
Pastebėjus šią komplikaciją, pradėta griežtai nerekomenduoti vakcinuoti žmonių, sergančių egzema ar turinčių jos istoriją.
Taip pat buvo perspėjama, kad vakcinuoti asmenys turi vengti artimo kontakto su egzemą turinčiais žmonėmis, kol nesusidaro šašas vakcinos vietoje.
1980 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad raupai išnaikinti, todėl masinė vakcinacija buvo nutraukta, todėl rizika susirgti eczema vaccinatum praktiškai išnyko, nes vakcina nebebuvo plačiai naudojama.
Nuo 2002 metų, kai Jungtinėse Valstijose buvo atnaujinta kai kurių karių vakcinacija, medicinos literatūroje aprašytas tik vienas atsitiktinio eczema vaccinatum perdavimo atvejis – 2008 metais.
Ar vis dar kyla rizika?
Šiandien dauguma vaikams skiriamų vakcinų, tokių kaip MMR (tymų, kiaulytės, raudonukės), DTaP (stabligės, difterijos, kokliušo) ar hepatito B, yra negyvos arba laikomos saugiomis net ir sergantiems egzema.
Nors anksčiau egzema kėlė susirūpinimą dėl gyvų vakcinų, šiandien tai aktualu tik išimtinais atvejais.
Pavyzdžiui, senosios kartos raupų vakcina, sukurta gyvo viruso pagrindu, šiuo metu vaikams neskiepijama – ji naudojama tik ypatingose situacijose, tokiose kaip karinių ar laboratorijų darbuotojų apsauga.
Tuo tarpu naujos kartos raupų vakcinos, pavyzdžiui, JYNNEOS, kurios taikomos ir prieš beždžionių raupus, yra negyvos ir nesukelia viruso replikacijos. Todėl jos laikomos saugiomis net ir tiems, kurie turi egzemą.
Gyvybes gelbstintis skiepas
Raupai neabejotinai pakeitė žmonijos istorijos eigą – šis virusas nusinešė milijonus gyvybių tiek Europoje, tiek Amerikoje. Tačiau XVIII a. pabaigoje situaciją iš esmės pakeitė britų gydytojo Edwardo Jennerio atrasta vakcina.
XVIII amžiaus Europoje, prieš išrandant vakciną, nuo raupų kasmet mirdavo 400 tūkst. gyventojų, apie trečdalis išgyvenusių šią ligą likdavo akli. Nuo ligos žemyne mirdavo nuo penktadalio iki daugiau nei pusės užsikrėtusiųjų.
Būtent šis metodas ilgainiui atvedė prie vieno svarbiausių medicinos pasiekimų – raupų išnaikinimo visame pasaulyje praėjusio amžiaus pabaigoje.
Ypač retai išgyvendavo užsikrėtę vaikai. Nuo raupų mirdavo maždaug kas 7-10 Europoje gimęs vaikas. Esama skaičiavimų, kad jei ne vakcina nuo raupų, dabar pasaulyje gyventų gal net 2 milijardais žmonių mažiau.
Kaip išrasta vakcina?
Skiepai nuo raupų buvo išrasti 1796 m. Skiepų išradėjas ir imunologijos pradininkas Edwardas Jenneris buvo britas, kuris vaikystėje pats užsikrėtė raupais. Jam pavyko įveikti ligą, tačiau jos padarinius sveikatai jis jautė visą gyvenimą.
E.Jenneris tapo gydytoju ir atkreipė dėmesį, kad raupais niekuomet neserga melžėjos. Iš pastarųjų mokslininkas išgirdo, kad moterys praserga gana lengva karvių raupų forma (nes užsikrėsti nuo karvių žmonės taip pat gali) ir vėliau neserga tikraisiais raupais.
1796 m. medikas nutarė patikrinti idėją, kad karvių raupų užkratas apsaugo nuo tikrųjų raupų. Jis karvių raupų virusu užkrėtė aštuonmetį savo sodininko sūnų.
Tuomet E.Jenneris surinko užkratą iš įprastais raupais sergančių pacientų ir suleido dalį jo berniukui. Vaikas šiek tiek karščiavo ir jam buvo silpna, tačiau ligos proveržio nebuvo. Jis tapo atsparus.
E.Jenneriui pristačius savo atradimus, visuomenėje kilo pasipiktinimas. Daugelis manė, kad žmogui leisti sergančio gyvulio užkratą yra šlykštu ir bedieviška.
Bet patyčios greitai liovėsi, nes pastebėta, kad karvių raupų užkrato gavę žmonės nemirdavo ir sugebėdavo išvengti tikrųjų raupų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Itin retais atvejais vakcina nuo raupų išties gali sukelti nepageidaujamų komplikacijų, tačiau jos yra itin retos. Eczema vaccinatum – JAV pediatrų aprašyta būklė kyla ne dėl to, kad skiepai būtų „nuodingi“, o dėl specifinės sergančiųjų egzema imuniteto struktūros bei galimybių užsikrėsti esant susilpnėjusiam apsauginiam barjerui.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia



