Sekite 15min Google
„Facebook“ plinta įrašas, kuriame pasakojama apie iRNR vakcinų sudėtį ir skleidžiama sąmokslo teorija apie farmacijos bendrovių galimybę savintis paskiepytų žmonių kūnus.
Įraše remiamasi vėžio genomikos tyrėjo Phillipo Buckhaultso pasisakymu apie „Pfizer“ vakcinoje aptiktus DNR fragmentus.
Įraše cituojama Kerry Madej, kuri klaidingai aiškina JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą dėl DNR patentavimo. Iš jo daroma nepagrįsta išvada, esą pasiskiepijęs žmogus gali tapti farmacijos bendrovės nuosavybe, o sutikimas skiepytis prilyginamas teisių į savo kūną perdavimui. Tokio sprendimo teismas nepriėmė.
Kas nutylima?
Ši informacija pateikiama be svarbaus konteksto – gaminant iRNR vakcinas, DNR naudojama kaip šablonas, pagal kurį pagaminama informacinė RNR. Vėliau ši DNR suskaidoma, o preparatas išvalomas, tačiau jame gali likti nedidelių DNR fragmentų, kurių kiekis kontroliuojamas.
Pats jų aptikimas vakcinoje savaime neįrodo, kad jie pakeičia paskiepyto žmogaus genomą – jo genetinę informaciją. Tokiai išvadai reikėtų įrodyti, kad fragmentai pateko į žmogaus ląstelių branduolius ir įsiterpė į jose esančią DNR.
Australijos vaistų reguliavimo institucija (Therapeutic Goods Administration, TGA) nurodo, kad įrodymų, jog iRNR vakcinose likusi DNR įsiterptų į žmogaus genomą, nėra.
Nuo pat vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios sąmokslo teorijų platintojai kartoja populiarią sąmokslo teoriją, esą vakcinos nuo COVID-19 (sukurtos kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ bei paremtos informacine RNR) pakeis žmogaus DNR. Tačiau tai nėra tiesa.
Nė viena iš šiuo metu naudojamų ar bandymų stadiją pasiekusių vakcinų, sukurtų pagal iRNR technologiją, negali pakeisti DNR.
Iš tiesų iRNR paremtos vakcinos nuo COVID-19 neturi sąlyčio su DNR.
Paprastai kalbant, tai yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.
Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama iRNR. Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.
Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
Kitaip tariant, iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Vos patekusi į ląstelę, iRNR suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR.
Oksfordo universiteto Vakcinų informaciniame projekte aprašomos virusinių vektorių vakcinos („AstraZeneca“ ir „Janssen“) ir iRNR vakcinos („Pfizer“ ir „Moderna“).
„Dėl genetinės medžiagos įšvirkštimo kilo klausimų dėl šių vakcinų naudojimo, pavyzdžiui, ar jos nekeičia jas gaunančių asmenų DNR. Tačiau tai neįmanoma, nes vakcinos kodas negali būti įtrauktas į organizmo DNR“, – tvirtina mokslininkai.
Visame pasaulyje naudojamos iRNR vakcinos veikia suteikdamos organizmui genetinį kodą, kad šis pagamintų spyglio baltymą, esantį COVID-19 viruso paviršiuje. Tuomet imuninė sistema reaguoja į šį baltymą, t. y. greitai jį atpažįsta ir sunaikina, jei dar kartą su juo susiduria.
Ką iš tiesų nustatė P.Buckhaultsas?
Socialiniuose tinkluose minimas liudijimas iš tiesų vyko: 2023 m. rugsėjo 12 d. Pietų Karolinos Senato komiteto klausymuose šios valstijos universiteto molekulinis biologas ir vėžio genetikas Phillipas Buckhaultsas pristatė savo duomenis apie „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinoje aptiktus DNR fragmentus.
Mokslininkas tyrė panaudotų vakcinos buteliukų dugne likusį preparatą ir apskaičiavo, kad vienoje dozėje galėtų būti apie 200 mlrd. plazmidės DNR fragmentų.
Pietų Karolinos universiteto molekulinis biologas ir vėžio genetikas Phillipas Buckhaultsas panaudotų „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos buteliukų likučiuose iš tiesų aptiko DNR fragmentų.
Tačiau jis neįrodė, kad šie fragmentai pakeičia paskiepytų žmonių DNR ar sukelia vėžį. Būtent čia socialiniuose tinkluose daromas klaidinantis šuolis: laboratorinis radinys pateikiamas kaip įrodymas, kad vakcina kelia pavojų žmogaus genomui.
Nedideli DNR kiekiai gali likti po vakcinos gamybos ir išvalymo, todėl vien jų aptikimas neįrodo nei kokybės reikalavimų pažeidimo, nei žalos sveikatai. Nors per Senato komiteto klausymus P.Buckhaultsas teigė, kad DNR fragmentai gali ir veikiausiai įsiterps į žmogaus ląstelių genomą, vėliau faktų tikrintojams iš „FactCheck.org“ jis kalbėjo apie teorinę galimybę, kurią dar reikėtų ištirti.
Įrašas iškraipo paties P.Buckhaultso poziciją. Vėliau jis patikslino: DNR iš tiesų aptikta, tačiau jos keliama rizika yra teorinė. Pasak mokslininko, jo pasisakymas buvo raginimas reguliuotojams ir pramonės ekspertams šią galimybę ištirti, tačiau viešumoje jis buvo suprastas kaip perspėjimas apie nustatytą pavojų ir sukėlė visiškai nepagrįstą nerimą.
Europos vaistų agentūros atstovas faktų tikrintojams nurodė, kad agentūra neturi patikimų įrodymų nei apie leistinų likutinės DNR ribų viršijimą, nei apie šių fragmentų įsiterpimą į paskiepytų žmonių DNR.
Teismo sprendimas nesuteikė teisės patentuoti žmonių
K.Madej klaidinančiai interpretuoja 2013 m. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje „Association for Molecular Pathology v. Myriad Genetics“. Joje nagrinėti bendrovės „Myriad Genetics“ patentai, susiję su BRCA1 ir BRCA2 genais, kurių tam tikri pakitimai didina krūties ir kiaušidžių vėžio riziką. Byloje nebuvo sprendžiami nei skiepų, nei nuosavybės teisių į žmones klausimai.
Teismas vienbalsiai nusprendė, kad natūraliai atsirandantis DNR segmentas yra gamtos produktas, todėl vien jo išskyrimas nesuteikia teisės jo patentuoti. Kartu pripažinta, kad laboratorijoje sukurta komplementari DNR (cDNR), kuri skiriasi nuo natūralios DNR, gali būti patentuojama, jei atitinka ir kitus patentavimo reikalavimus. Tai sprendimas apie konkrečių molekulių patentavimą, o ne apie teisę pasisavinti žmogų.
Be to, JAV įstatymai tiesiogiai draudžia patentuoti žmogaus organizmą. „Leahy–Smith America Invents Act“ įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad negali būti išduotas patentas, kurio apibrėžtis būtų nukreipta į žmogaus organizmą arba jį apimtų.
Taigi patentas sintetinei molekulei nesuteikia nuosavybės teisių į žmogų, kurio organizme ji atsiduria. Teiginys, kad paskiepyti žmonės gali tapti farmacijos bendrovių nuosavybe, neturi teisinio pagrindo.
15min verdiktas: melas. Vakcinoje aptikti DNR fragmentai neįrodo, kad ji pakeičia žmogaus genomą. Mokslininko aptarta teorinė rizika įraše klaidinančiai pateikiama kaip nustatytas pavojus. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas buvo susijęs su DNR molekulių patentavimu, o ne nuosavybės teisėmis į žmones. Teiginys, kad pasiskiepijęs žmogus gali tapti farmacijos bendrovės nuosavybe, neturi nei mokslinio, nei teisinio pagrindo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
