Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 1d. 12:59

15 mitų apie vakcinas nuo COVID-19

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr. / Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Skiepai jau seniai yra viena iš temų, visuomenėje keliančių aršiausius ginčus ir gimdančių daugiausiai mitų. Vos pradėjus kurti vakcinas nuo COVID-19, jų radosi dar daugiau. Faktas, kad jos buvo kuriamos rekordiniu greičiu, o kai kurios – pagal naują technologiją, dar nežinomas poveikis ilgalaikėje perspektyvoje, o pati liga iki galo neištirta, sąmokslo teorijų kūrėjus įkvėpė keisčiausioms fantazijoms. Portalas 15min dekonstruoja 15 mitų apie vakcinas nuo COVID-19, pastaraisiais mėnesiais plitusių viešojoje erdvėje.

MITAS: vakcinos sukurtos per greitai, kad būtų saugios ir efektyvios

Pirmosios vakcinos nuo COVID-19 išties buvo sukurtos per rekordiškai trumpą laiką, nes viso pasaulio mokslininkai, epidemiologai, medikai, farmacijos kompanijos ir įvairių šalių vyriausybės sutelkė pajėgas bei investavo didžiulius pinigus.

Kai kurioms vakcinoms panaudota nauja iRNR technologija, bet ji tiriama jau beveik du dešimtmečius (pavyzdžiui, aiškinamasi, ar padėtų gydant vėžį), tik dar niekada nenaudota vakcinose.

Procesą paspartino įvairios aplinkybės: socialiniai tinklai padėjo greitai rasti tūkstančius savanorių bandymams, COVID-19 yra tokia užkrečiama ir paplitusi, kad buvo iškart matyti, ar vakcina padeda. Kai kurie procesai vyko tuo pačiu metu (pavyzdžiui, vakcinas pradėta gaminti dar prieš patvirtinimą, kad, jo sulaukus, būtų galima iškart gabenti).

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV pasiekė vakcinos nuo koronaviruso
AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV pasiekė vakcinos nuo koronaviruso

Farmacijos kompanijos atliko klinikinius vakcinų tyrimus, įvairios reguliavimo ir vyriausybinės institucijos tikrino jų rezultatus. Kadangi gamintojai jau per tyrimus dalijosi informacija su atsakingomis institucijomis, šioms neužtruko patvirtinti vakcinas.

Skiepai buvo patvirtinti įsitikinus, kad jie yra saugūs ir efektyvūs. „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos efektyvumas siekia 95 proc., „Moderna“ vakcinos – 94 proc., Europos Sąjungoje dar nepatvirtinos „Johnson & Johnson“ vakcinos – 66 proc. „AstraZeneca“ vakcinos efektyvumas, priklausomai nuo vertinimo, svyruoja nuo 62 proc. iki tam tikrais atvejais 100 proc.

MITAS: vakcinos sukelia stiprų šalutinį poveikį, todėl yra nesaugios

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) teigimu, nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija. Visos Lietuvoje šiuo metu naudojamos vakcinos buvo patikrintos per bandymus, įvertintos specialistų ir įregistruotos Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka kokybės standartus.

Lietuvoje paskiepyti žmonės dažniausiai skundėsi dėl skausmo, patinimo ar paraudimo dūrio vietoje, rankos ar galvos skausmo, šaltkrėčio, išbėrimo, karščiavimo. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo, nepavojingos ir praeidavo po kelių dienų. Apie tokį galimą poveikį įspėja ir patys gamintojai.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Vakcinos turi „supažindinti“ imuninę sistemą su infekciniu sukėlėju ir paruošti atremti visu pajėgumu, kai jis pateks į imuninę sistemą. Pakliuvus sukėlėjui, jis yra sunaikinamas, iki kol spėja išsivystyti ligos simptomai. Ta vienokia ar kitokia reakcija, kaip į bet kurį medikamentą, įmanoma. Jei žmogus yra kam nors alergiškas, prieš skiepydamasis gali pasitarti su gydytoju.

Masinio vakcinavimo, kuris yra efektyviausias kelias užkirsti kelią infekcijai plisti, nauda nusveria galimų šalutinių reakcijų žalą.

MITAS: vakcinos sukelia mirtį

Kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kad viena ar kita vakcina būtų tapusi bent vienos mirties priežastimi.

Per „Pfizer“/„BioNTech“ sukurtos vakcinos bandymus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 40 tūkst. savanorių, pernai nuo balandžio 29 d. iki lapkričio 14 d. buvo užregistruotos 6 mirtys. Tik du iš mirusiųjų buvo paskiepyti (likusieji – iš placebo grupės). Abu buvo vyresni nei 55-erių. Vienam iš jų, praėjus 62 dienoms po antros vakcinos, sustojo širdis ir dar po trijų dienų ištiko mirtis. Kitą savanorį pakirto aterosklerozė vos trys dienos po pirmosios vakcinos, jį taip pat kamavo nutukimas.

Vos JAV pradėjus vakcinavimą nuo COVID-19, pasipylė melagingi pranešimai apie mirtis: vienos pirmųjų paskiepytų slaugių, slaugės, kuri tik nualpo netrukus po skiepo (dėl tam tikro sveikatos sutrikimo). Ir viena, ir kita melagiena apie mirtis buvo paneigta.

MITAS: po skiepo susirgsiu COVID-19

Pats skiepas nesusargdins, nes jame nėra gyvo ir aktyvaus koronaviruso. Yra keli vakcinų nuo COVID-19 tipai, visi moko imuninę sistemą atpažinti ir atremti ligos sukėlėją. Kartais po injekcijos gali pasireikšti tam tikri simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas. Jie rodo, kad organizmas ne serga, o kuria apsaugą nuo viruso.

123RF.com nuotr./COVID-19 sukelti simptomai
123RF.com nuotr./COVID-19 sukelti simptomai

Tačiau įmanoma susirgti COVID-19 net po skiepo, nes jis apsaugą suteikia ne iškart. Imunitetui sukurti prireikia kelių savaičių, o ligai pasireikšti – kelių dienų. Tad, jei žmogus užsikrečia prieš pat skiepijimą ar netrukus po to, jis gali susirgti. Be to, nė viena vakcina nėra efektyvi 100 proc. Vakcina neužkirs kelio koronavirusui patekti į organizmą, tačiau apsaugos nuo vidutinės ar sunkios ligos formos.

MITAS: COVID-19 jau persirgau, todėl skiepytis nereikia

Skiepytis patariama net persirgus COVID-19. Nes kol kas nežinoma, kokiam laikui įgyjamas imunitetas – tiek persirgus, tiek pasiskiepijus. Atvejai, kai COVID-19 persirgęs žmogus vėl užsikrečia šia liga, – reti, bet jų pasitaiko. Ankstyvi duomenys rodo, kad natūralus imunitetas COVID-19 nesitęsia labai ilgai ir priklauso nuo žmogaus organizmo. Be to, pastebėta, kad vakcina sukuria stipresnį imunitetą nei liga.

MITAS: nepriklausau rizikos grupei arba sergu tam tikra liga, todėl skiepytis nereikia

Net sveiki žmonės gali susirgti sunkia COVID-19 forma. Nors jiems išties gresia mažesnė rizika patirti rimtesnes komplikacijas, jie vis tiek gali užsikrėsti ir platinti virusą. Todėl vakcina būtų naudinga ne tik pačiam žmogui, bet ir visai bendruomenei.

Rekomenduojama, kad būtų paskiepyta kuo daugiau suaugusiųjų, tik tuomet būtų sukurtas kolektyvinis imunitetas. Autoritetingo medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, viruso plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60–72 proc. visuomenės.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Skiepytis patariama ir tiems, kurie serga tam tikromis ligomis. Diabetas ar širdies ligos reiškia didesnę riziką patirti sunkių COVID-19 komplikacijų, taigi yra dar rimtesnė priežastis skiepytis. Tas pats galioja žmonėms su silpnesne imunine sistema, pavyzdžiui, dėl gydymo nuo vėžio ar autoimuninių ligų.

MITAS: pasiskiepijus nebereikia kaukės

Net po skiepo įmanoma užsikrėsti ir platinti SARS-CoV-2, nes jis apsaugą suteikia ne iškart. Imunitetui sukurti prireikia kelių savaičių, o ligai pasireikšti – kelių dienų. Tad, jei žmogus užsikrečia prieš pat skiepijimą ar netrukus po to, jis gali susirgti ar perduoti virusą kitiems. Be to, nė viena vakcina nėra efektyvi 100 proc.

Nėra tvirtų duomenų, ar pasiskiepiję žmonės neplatina viruso.

123rf.com nuotr./Su kauke lėktuve
123rf.com nuotr./Su kauke lėktuve

Todėl net ir pasiskiepijus reikia dėvėti kaukę, išlaikyti atstumą nuo kitų žmonių, laikytis rankų, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja dėvėti kaukes viduje ir lauke, kai neįmanoma išlaikyti bent 1 metro atstumo tarp žmonių.

Amerikos medikų asociacijos žurnale (JAMA) neseniai publikuotame apžvalginiame straipsnyje pažymėta, kad kaukės yra efektyvi prevencijos priemonė, ji turėtų būti taikoma ypač dabar, plintant gerokai labiau užkrečiamoms koronaviruso atmainoms.

MITAS: vakcina sukelia nevaisingumą

Šį mitą sukūrė vienas prieštaringai vertinamas Vokietijos medikas ir buvęs JAV farmacijos kompanijos „Pfizer“ viceprezidentas. Anot jų, vakcina gali sukurti imunitetą baltymui, kuris svarbus formuojantis placentai. iRNR paremta vakcina turėtų sukurti antikūnus koronaviruso spyglio baltymams. Juose esama baltymų, panašių į sincitiną-1, kuris svarbus formuojantis placentai. Mokslininkai tvirtino, kad vakcinos paskatintas organizmas gali sukurti imunitetą ne tik koronaviruso spyglio baltymams, bet ir sincitinui-1.

123RF.com nuotr./Skiepai nėščiajai
123RF.com nuotr./Skiepai nėščiajai

Placentos formavimuisi sincitinas-1 išties svarbus, bet jis nėra identiškas SARS-CoV-2 spyglio baltymams. Be to, šio baltymo skiepuose nėra. Per vakcinų bandymus neužfiksuota jokių įrodymų, kad jos turėtų įtakos vaisingumui (beje, „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos tyrimų metu 23 moterys net pastojo, persileidimą patyrė tik viena, beje, gavusi placebo). Tiesa, skiepų poveikis nėščiosioms ar žindančioms moterims tuomet dar nebuvo tiriamas – visos būsimos mamos iš tyrimų pasitraukė.

Dar daugiau – COVID-19 gali būti pavojinga besilaukiančiai moteriai. Kaip tik užsikrėtusi nėščioji gali patirti persileidimą. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbia, kad nėščiosioms skiepytis nuo COVID-19 saugu. Turint abejonių, jas pravartu aptarti su gydytoju.

MITAS: vakcina pakeičia DNR

Ne, informacine RNR paremtos vakcinos nuo COVID-19 neturi jokio sąlyčio su DNR ir nepakeičia paskiepyto žmogaus genomo. Paprastai kalbant, tai yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.

123RF.com nuotr./Žmogaus DNR
123RF.com nuotr./Žmogaus DNR

Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama iRNR. Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas. Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.

Kitaip tariant, iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Vos patekusi į ląstelę ji suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR.

MITAS: vakcinose yra mikroschemų

Nieko panašaus – mikroschemų, nanodaviklių ar kitų renginių, skirtų kontroliuoti visuomenę, sekti žmogų ar rinkti apie jį įvairią informaciją, – skiepuose nėra. Tai yra viena populiariausių konspiracijos teorijų apie COVID-19.

123RF.com nuotr./Šnipas
123RF.com nuotr./Šnipas

Šis mitas gimė, kai milijardierius, filantropas, vienas iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų Billas Gatesas pasiūlė sukurti skaitmeninį pažymėjimą, kuriame būtų užfiksuota informacija apie asmens vakcinavimą.

„Beveik neįmanoma jo paneigti, – pernai birželį sakė filantropas. – Tai taip kvaila ar keista, kad vien kartojimas suteikia patikimumo.“

Jo pasiūlyta technologija nėra mikroschema, iki šiol neįgyvendinta ir niekaip nesusijusi su vakcinų kūrimu, bandymais ar platinimu. Skiepuose nėra elektroninių komponentų.

Pavyzdžiui, „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną sudaro iRNR, lipidai, druskos ir kitos stabilizuojančios medžiagos, įprastai naudojamos vaistuose.

MITAS: vakcinose yra abortuotų embrionų ląstelių

Gamintojai skelbia vakcinų sudėtį: „Pfizer“/„BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca“.

Jau ilgai naudojami skiepai, pavyzdžiui, nuo vėjaraupių ir raudonukės, buvo sukurti naudojant prieš kelis dešimtmečius abortuotų embrionų ląstelių linijas. Popiežiškoji gyvybės akademija yra konstatavusi, kad visuomeninis gėris nusveria blogį, nutikusį iš embriono paėmus ląstelių skiepams sukurti.

„Scanpix“ nuotr./„Moderna“, „Pfizer/BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos
„Scanpix“ nuotr./„Moderna“, „Pfizer/BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos

Pernai birželį žurnale „Science“ publikuotame straipsnyje buvo nurodyta, kad naudojant dvi embrionų ląstelių linijas buvo kuriamos bent 5 vakcinos, įskaitant kompanijos „AstraZeneca“.

Tyrimuose ir industrijoje plačiai naudojama linija HEK-293 prasidėjo nuo inkstų ląstelių, paimtų iš maždaug 1972 metais abortuoto embriono. Linija PER.C6, kuri priklauso kompanijos „Johnson & Johnson“ dukterinei įmonei „Janssen“, prasidėjo nuo embriono, abortuoto 1985 metais, tinklainės ląstelių.

Vakcinose ląstelės iš šių linijų naudojamos kaip miniatiūriniai fabrikai adenovirusams sukurti. Šie modifikuojami taip, kad sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną ir jį perkeltų į žmogaus organizmą. Pats adenovirusas negali daugintis, todėl ligos nesukelia.

Gaminant bet kurias vakcinas nereikia jokių papildomų embrionų ląstelių ir pačių embrionų dalelių jose nėra. JAV Nacionalinis katalikiškas bioetikos centras, kuris šiaip pasisako prieš abortus, pažymėjo, kad minėtų abortuotų embrionų ląstelės, prieš jas pradedant naudoti skiepų gamybai, pasidalijo begalę kartų. Tad neįmanoma pasakyti, ar kurioje nors vakcinoje esama bent vienos ląstelės iš tų embrionų.

MITAS: per viešus skiepijimus švirkštų adatos dingdavo, todėl vakcinos yra melas

Šią sąmokslo teoriją pagimdė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose nuo peties atitrauktas švirkštas būdavo be adatos arba jame net nebuvo matyti jokio skysčio. Buvo padaryta išvada, kad skiepijimai – tik parodomosios akcijos, o vakcinų apskritai nėra.

Nuotr. iš „Facebook“/Internautai pasigedo adatos
Nuotr. iš „Facebook“/Internautai pasigedo adatos

Tiesa tokia, kad jau seniai naudojamų modernių švirkštų adatos automatiškai sulenda vidun, taip apsaugodamos nuo neatsargaus dūrio. Tuščias švirkštas ten, kur vakcinos dar net fiziškai nebuvo, panaudotas pirmojo skiepo repeticijai.

MITAS: natūralus imunitetas saugesnis ir efektyvesnis nei suteiktas vakcinos

Imunitetas yra organų ir audinių sistema, kuri saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Dėl genetinio imuniteto žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais. Natūraliu (persirgus infekcine liga) arba dirbtiniu (skiepijant) būdu įgytas imunitetas yra specifinis – jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams.

Mokslininkai dar negali tvirtai pasakyti, kas nulemia stipresnį imuninį atsaką – infekcija ar vakcina. Tačiau skiepai nuo COVID-19 yra labiau prognozuojami, todėl saugiau skiepytis nei imunitetą įgyti persirgus.

„Laikykitės, medikai“ nuotr./Bandos imunitetas
„Laikykitės, medikai“ nuotr./Bandos imunitetas

„Iki šiol nei vienas virusas nebuvo eliminuotas didelei populiacijos daliai įgijus natūralų imunitetą, – tvirtina mokslininkai ir medikai. – Tik vakcinuojant pasiektas bandos imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.“

Persirgus įgytas imunitetas priklauso nuo žmogaus organizmo. Tiesa, kad jis gali tęstis ilgiau nei pasiskiepijus, tačiau skiepai leidžia įgyti imunitetą saugesniu keliu. Mat liga gali praeiti lengvai ir be didesnių pasekmių, tačiau gali išsivystyti į sunkią formą ar baigtis mirtimi. Be to, yra duomenų, kad lengvesnis sirgimas suteikia silpnesnį ir trumpesnį imunitetą, tad rimtesnei apsaugai reikėtų sirgti sunkiau.

MITAS: vakcinos sukelia autizmą

Šis mitas paremtas tyrimu, kurio autorius britų gydytojas Andrew Wakefieldas klastojo rezultatus ir aiškino, esą skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės padidina riziką susirgti autizmu. Iš to jis turėjo net ir asmeninės finansinės naudos – buvo nustatyti ir įrodyti jo susitarimai su advokatais, kurie spaudė šeimas, auginančias autistus vaikus, teikti ieškinius vakcinas gaminusioms farmacijos kompanijoms.

Vėliau visi jo teiginiai buvo paneigti, o pats tyrimas pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. A.Wakefieldas neteko gydytojo licenzijos ir buvo priverstas sprukti iš Jungtinės Karalystės.

MITAS: vakcinos pavers žmones beždžionėmis

Šis mitas gimė iš fakto, kad kompanijos „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina paremta modifikuotu šimpanzės adenovirusu. Šis modifikuojamas taip, kad sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Pats adenovirusas negali daugintis, todėl nesukelia ligos. Tačiau kartu su šia vakcina patenka koronaviruso genas, todėl ląstelės pradeda gaminti dyglio baltymą ir sukuria imunitetą.

123rf.com nuotr./Šimpanzė
123rf.com nuotr./Šimpanzė

Britų žurnalistų teigimu, šis mitas buvo eskaluojamas vaizdo įrašuose ir vadinamuosiuose memuose kaip dalis kampanijos, į kurią buvo įsitraukusios Rusijos valstybinės įstaigos. Mitas ypač aktyviai buvo skleidžiamas šalyse, kurioms Rusija siekia parduoti savo sukurtą vakciną „Sputnik V“.

Turite klausimų apie skiepus? Rašykite: skiepai@15min.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

03:45
19:56
13:58

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min