Neskiepyti vaikai sveikesni?
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo mediko, kurį įvardijo kaip „daktarą Thomas“, atlikto tyrimo rezultatais. Anot jo, studija parodė, jog neskiepyti vaikai rečiau lankosi pas gydytojus ir turi geresnius sveikatos rodiklius.
Šis tyrimas esą atskleidė, kad paskiepyti vaikai dažniau karščiuoja, jiems skauda ausis, pasireiškia ausų ir akių uždegimas, astma, šienligė, sinusitas, kvėpavimo sutrikimai, anemija, egzema, dilgėlinė, dermatitas, elgesio sutrikimai, gastroenteritas, svorio ir mitybos sutrikimai bei dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas.
Vyras pasidalijo nuoroda į straipsnį tinklaraštyje „Gateway Pundit“, kurio pavadinimas skelbia: „Sensacingas skiepytų ir neskiepytų tyrimas pagaliau išvydo dienos šviesą – ir jo rezultatai yra stulbinantys“.
Nurodoma, jog straipsnis pirmiausiai pasirodė tinklalapyje vigilantfox.com. Šis puslapis yra žinoma melagienų svetainė.
Pačiame straipsnyje rašome ne apie tyrimą, o apie naują filmą, kuri išleido tariamas sveikatos žurnalistas. Tačiau apie minėtą tyrimą taip pat užsimenama. Atkreipiamas dėmesys, jog paviešinus šį tyrimą autoriaus licencija buvo suspenduota, o pats tyrimo publikavimas atšauktas.
Tyrimas atšauktas, licencija atimta
Studijos rezultatus iš tiesų galima rasti internete. Jos pavadinimas – „Santykinis vizitų į gydytojo kabinetą dažnis ir bendras diagnozių, už kurias išrašytos sąskaitos, skaičius pagal skiepijimo ašį“.
Rezultatai 2020 m. buvo paskelbti žurnale „International Journal of Environmental Research and Public Health“. Tačiau jis buvo atšauktas paties žurnalo 2021 m., nes, kaip nurodoma, išvados nebuvo pagrįstos tvirtais moksliniais duomenimis.
Tyrimą paskelbė Jamesas Lyonsas-Weileris ir Paulas Thomasas. Pirmasis anksčiau yra klaidingai teigęs, jog COVID-19 sukeliančiame viruse yra dirbtinai sukurta seka.
O pediatras P.Thomasas ne kartą skleidė melagingą informaciją apie skiepus. Oregono medicinos tarnyba sustabdė jo medicinos licenciją, motyvuodama tuo, kad jis pažeidė „priežiūros standartus“ ir „sukėlė rimtą pavojų daugelio savo pacientų sveikatai ir saugumui“.
Taryba užfiksavo, kad P.Thomasas įtikinėjo tėvus atsisakyti Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) rekomenduojamų skiepų ir netgi pravirkdė motiną, kuri su juo nesutiko. Keletas jo gydomų vaikų susirgo kokliušu ir rotavirusu – ligomis, kurių lengvai galima išvengti skiepijantis.
P.Thomasas rekomendavo neskiepytam vaikui, turinčiam gilią galvos odos pjautinę žaizdą, vartoti žuvų taukų papildus ir homeopatinius preparatus ir skubiai neskyrė stabligės skiepo. Berniukas susirgo sunkia stabligės forma ir beveik du mėnesius praleido ligoninėje.
2020 m. Oregono medicinos taryba pareikalavo P.Thomaso pateikti duomenis apie tirtus vaikus viename jo tyrime, kuriame siekta nustatyti sąsajas tarp skiepytų ir neskiepytų vaikų ir autizmo diagnozių. Tačiau dokumentų jis niekada nepateikė.
Savo knygoje „Vakcinacijai draugiškas planas“ („The Vaccine-Friendly Plan“) P.Thomasas aiškina, kad CDC patvirtintame skiepų tvarkaraštyje numatyti skiepai gali būti netinkami visiems vaikams visais atvejais. Šią prielaidą jis pagrindė teigdamas, kad vaikai, kurie laikėsi jo tvarkaraščio, yra vieni sveikiausių pasaulyje.
Studijos kritika
Tyrimo metu buvo nagrinėjami 3 324 pacientų, gydytų P.Thomaso vadovaujamoje klinikoje, sąskaitos ir medicininiai įrašai. Iš visų pacientų pasiskiepiję bent viena vakcina buvo 2 763. Siekdami nustatyti, ar yra skirtumas tarp neskiepytų ir skiepytų vaikų sergamumo, autoriai pasinaudojo nauju tyrimo metu sukurtu rodikliu, kurį pavadino Santykiniu vizitų pas gydytoją dažniu (RIOV).
Tyrime daroma išvada, jog neskiepyti vaikai rečiau lankėsi pas gydytojus ir jų sveikatos rodikliai buvo geresni. Anot gautų duomenų, neskiepyti vaikai turėjo mažesnę riziką susirgti tam tikromis ligomis ir sulaukti kai kurių sveikatos problemų.
Ekspertai pastebėjo daugybę problemų, susijusių su tokiu vertinimu, ir teigė, kad autoriai neįrodė jo patikimumo. Be to, tyrimas kritikuotas ir dėl galimo šališkumo atrankos metu ir pačių autorių objektyvumo. Dėl to kai kurie ekspertai rezultatus laiko nepatikimais.
Chirurgijos profesorius Veino valstybiniame universitete, žurnalo „Science-Based Medicine redaktorius Davidas Gorski teigė, jog tyrime nepateikiami įrodymai ar literatūra, patvirtinanti, kad RIOV atspindi ligų sunkumą. Jis taip pat pasigedo tyrimo nešališkumo. Ekspertas teigė, jog, kadangi RIOV yra naujas ir nepatvirtintas rodiklis, tyrėjai turėtų pirmiausia įrodyti jo patikimumą prieš pateikdami išvadas.
D.Gorski taip pat pastebėjo, jog P.Thomaso požiūris į skiepus galėjo daryti įtaką jo praktikoje diagnozuojant autizmą.
„Dr. Thomas mano, kad vakcinos sukelia autizmą. Tai jau savaime įveda nesąmoningą šališkumą, kuris gali paveikti tiek jo, tiek jo personalo sprendimus: kiek tikėtina, kad jie ieškos subtilių autizmo požymių, kiek nukreips vaiką į išsamų vertinimą, atsižvelgdami į vakcinacijos statusą, ir kaip dažnai skirs įvairias diagnozes „neskiepytiems“ vaikams, palyginti su „paskiepytais“.
Galima lengvai įsivaizduoti, kad toks šališkumas gali lemti, jog neskiepyti vaikai rečiau gaus autizmo diagnozę nei paskiepyti, arba, drįsčiau pasakyti, rečiau bus atvedami į kabinetą dėl įvairių būklių, kurias Thomasas sieja su vakcinomis“, – komentavo jis.
Jis taip pat pastebėjo, jog viena tyrimo lentelė rodo, kad iš tiesų skiepai veikia – paskiepyti vaikai rečiau suserga ligomis, kurių galima išvengti skiepais, nei neskiepyti.
Ką rodo kiti tyrimai?
Kiti gerai suplanuoti tyrimai, kuriuose nagrinėti skiepytų ir neskiepytų vaikų sveikatos ir vystymosi rezultatų skirtumai, neparodė neigiamų pasekmių paskiepytų vaikų atveju.
2004 m. žurnale „Pediatrics“ publikuotas tyrimas nenustatė ryšio tarp skiepų ir vystymosi sutrikimų. 2010 m. tame pačiame žurnale pasirodęs tyrimas parodė, kad vaikai, paskiepyti per pirmuosius gyvenimo metus, geriau atliko kognityvinių gebėjimų testus. Vaikai iš besivystančių šalių, kaip Etiopija, Indija ir Vietnamas, kurie buvo paskiepyti nuo tymų, sulaukė geresnių rezultatų iš kognityvinių testų nei tie, kurie nesiskiepijo. 2011 m. Vokietijoje atliktas didelis tyrimas, kurio metu buvo tiriamas alergijų ir infekcijų paplitimas, neaptiko neigiamo poveikio sveikatai, susijusio su skiepais.
Kitas 2014 m. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad skiepai buvo susiję su gerokai mažesniu astmos paplitimu. 2020 m. apžvalga, apimanti 138 tyrimus, neatskleidė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ryšį tarp tymų, kiaulytės bei raudonukės skiepų ir astmos, bakterinių ar virusinių infekcijų, pažinimo sutrikimų, diabeto, dermatito, egzemos bei šienligės.
Be to, mažiausiai 20 skirtingų tyrimų nustatė, kad vakcinos nėra susijusios su autizmu.
Skiepai yra išsamiai tiriami. Kad jie būtų rekomenduojami vaikams ir paaugliams, kaip skiepijimo programų dalis, jie turi būti išbandyti ir pripažinti saugiais. Saugumo tyrimai pradedami, kai pagaminama nauja vakcina, o saugumą patvirtinantys įrodymai renkami tol, kol ji yra naudojama.
Skiepų grafikai yra sudaromi taip, kad apsaugotų vaikus labiausiai pažeidžiamais jų gyvenimo etapais.
Pasak vienos svarbiausių pasaulinių vakcinacijos iniciatyvų vykdytojų – UNICEF, daugiau nei 75 metus mokslininkai atidžiai stebi šimtų milijonų paskiepytų vaikų visame pasaulyje sveikatą ir raidą – tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Per visus šiuos metus nebuvo nustatyta jokių patikimų sąsajų tarp skiepų ir autizmo, autoimuninių ligų ar kitų ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Skiepai taip pat nedidina rizikos užsikrėsti kitomis infekcinėmis ligomis. Iš tiesų yra įrodymų, kad skiepai gali padėti imuninei sistemai kovoti net su tais virusais, nuo kurių nebuvo skiepijama.
Dėl skiepų pasireiškiantys šalutiniai poveikiai paprastai yra lengvi ir laikini, pavyzdžiui, patinimas injekcijos vietoje. Sunkesni šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, sunki alerginė reakcija, yra labai reti.
Pavyzdžiui, po DTP (kokliušo, difterijos ir stabligės) vakcinos sunki alerginė reakcija pasireiškia maždaug vienam iš milijono žmonių. Bet neskiepytų vaikų rizika susirgti ir mirti nuo ligų yra daug didesnė. Neskiepytam kūdikiui užsikrėtus kokliušu, vienas iš 20 gali patirti sunkių komplikacijų ar net mirti. Užsikrėtus tymais, vienas iš 500 vaikų išsivysčiusiose šalyse gali mirti, o skurdesnėse šalyse – dar daugiau. Kitaip tariant, ligų keliamas pavojus yra daug kartų didesnis nei galimos vakcinų rizikos.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tyrimas buvo kritikuojamas dėl metodologinių trūkumų bei šališkumo ir objektyvumo. Jį paskelbęs žurnalas vėliau jį atšaukė, o autoriaus medicinos licencija buvo suspenduota dėl galimos rizikos jo pacientams. Kiti tyrimai nepatvirtino jo teiginių. Priešingai – jie rodo, kad skiepai apsaugo vaikus nuo ligų ir virusų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
