Beprecedentis tarptautinis OCCRP („Organized Crime and Corruption Reporting Project“), 15min ir dar 48 redakcijų tyrimas parodė, kad netekę teisės gydyti vienoje šalyje, medikai nevaržomai tai daro kitoje.
Tyrimo metu Europoje buvo atrasta mažiausiai 130 gydytojų, kurie pripažinti kaltais dėl seksualinio išnaudojimo, aplaidumo ar nekompetencijos gali tęsti savo veiklą kitoje šalyje.
Keli tokie atvejai užfiksuoti ir Lietuvoje: gydytojai, dėl aplaidumo ir neprofesionalumo praradę leidimus verstis medicinos praktika užsienyje, turi aktyvias licencijas Lietuvoje. Visą tyrimą „Neteko licencijų, bet vis dar gydo: pavojingi medikai Europoje“ rasite paspaudę nuorodą.
Kalbinti 15min pašnekovai teigė, kad Lietuva neturi teisinių svertų, kurie leistų įvertinti gydytojo veiklą užsienyje. Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas tikino, kad ministerija imsis tobulinti teisės aktus.
„Kadangi dabar visuomenė susidomės šiuo klausimu, mums, žinoma, nebeliks kito pasirinkimo, kaip tik peržiūrėti, o kada – pagal darbo grafiką. Mes tikrai neatidėsime to iki kadencijos pabaigos po ketverių metų“, – sakė viceministras.
Pagal dabartinius reikalavimus, gydytojai, norėdami gauti medicinos licenciją Lietuvoje, neturi pateikti duomenų apie užsienyje prarastas licencijas.
Anot Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) vadovo Tado Žentelio, jeigu šią dieną asmuo ir pateiktų tokią informaciją, ji nieko nelemtų.
„Kai susiduriame su informacija iš užsienio, mes jos neturime kaip įvertinti. Įstatymai to nenumato. Tai nepriklauso nuo mūsų noro ar nenoro, mes negalime imtis neteisėtų veiksmų ir vertinti, kaip man atrodo. Tai tikrai gali atsirasti dar vienas pagrindas stabdyti ar naikinti licenciją, jeigu gautume patikimos informacijos iš užsienio“, – aiškino T.Žentelis.
Vienas ryškesnių atvejų, kurį nustatė 15min žurnalistai – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šiuo metu dirba gydytojas Mohamadas Khalilas, nors Švedijos tarnybos dėl šiurkščių ir gausių pažeidimų jam yra panaikinusios leidimą verstis medicinos praktika. Nepasaint Švedijos tarnybų atliktų tyrimų ir jų išvadų, Lietuvoje M.Khalilas yra įgijęs naują licenciją, kuri galioja iki šiol.
Akreditavimo tarnybos vadovas T.Žentelis teigė, kad tikslios M.Khalilo istorijos Tarnyba nežinojo. Vis dėlto, anot Tarnybos vadovo, dabartinis M.Khalilo darbdavys – Klaipėdos universitetinė ligoninė – jau yra įspėta apie mediko bylą Švedijoje.
Tačiau ir dabar ši informacija gali tik atkreipti dėmesį į jo darbą, bet ne tapti pagrindu naikinti išduotą licenciją Lietuvoje.
„Jis nėra nieko pažeidęs pagal Lietuvos reglamentavimą. (...) Ir čia matyčiau daugiau darbdavio atsakomybės (...). [Ligoninė] priėmė, ji atsakinga už tai, ką jis ten daro kiekvieną dieną“, – sakė T.Žentelis.
Tiesa, Akreditavimo tarnybos vadovas pabrėžė, kad iš užsienio gauta informacija nėra vertinama tik tais atvejais, kai gydytojai mokslus yra baigę Lietuvoje. Jeigu gydytojas išsilavinimą gauna užsienyje ir nori pradėti dirbti Lietuvoje, jam yra būtina vadinamoji gerosios praktikos pažyma: „Automatiškai, gydytojas toje šalyje pridaręs tiek reikalų negautų gerosios praktikos pažymos.“
Norvegija žada imtis iniciatyvos Europoje
Tarptautinis žurnalistinis tyrimas, kuri organizavo OCCRP, britų ir norvegų leidiniai „The Times“ ir „Verdens Gang“, paskatino apie būtinas permainas prabilti ir Europos šalių atsakingų institucijų pareigūnus.
Kai kuriose šalyse pradėti skubūs konkrečių atvejų tyrimai, o Norvegija ketina inicijuoti bendras priemones su kitomis Europos ir Šiaurės šalimis, siekiant sustiprinti pacientų saugumą.
Norvegijos sveikatos apsaugos ministras Janas Christianas Vestre pripažino, kad šalyje būtinos sisteminės permainos.
„Tai labai rimta. Žmonės turi visiškai pasitikėti tais, kurie teikia sveikatos priežiūrą Norvegijoje“, – sakė Vestre interviu dienraščiui VG.
Po žurnalistų užklausų Norvegijos Sveikatos priežiūros taryba atnaujino tyrimus dėl 12-kos medikų, kurie anksčiau buvo sustabdyti dėl procedūrinių klaidų. Vienas iš tiriamųjų ir pediatras, galimai apgaudinėdavęs tėvus, kad jų vaikai gali sirgti vėžiu ir siūlė brangius testus, kuriuos atlikdavo jo įmonė.
Anot Norvegijos ministro, svarbu imtis ir ilgalaikių priemonių, kad tokios situacijos nepasikartotų: „Dabar tai yra mūsų atsakomybė ir mūsų užduotis – imtis veiksmų, kurie pagerintų sistemas tiek Norvegijoje, tiek tarptautiniu mastu.“
Norvegija, anot ministro J.Ch.Vestre, sieks „inicijuoti bendras priemones su Šiaurės ir Europos šalimis, kurias galėtume įgyvendinti siekdami geriau užtikrinti pacientų saugumą peržengiant valstybių sienas“.
Pasak jo, tai galėtų apimti bendrą gydytojų licencijavimo registrą Europos Sąjungai ir Europos ekonominei erdvei, taip pat didesnį skaidrumą dėl licencijų suteikimo ir jų panaikinimo visose šalyse.
Jungtinė Karalystė ir kitos šalys ėmėsi skubių tyrimų
Reaguodamas į tarptautinį žurnalistinį tyrimą, Jungtinės Karalystės Sveikatos ir socialinės apsaugos sekretorius Wesas Streetingas pareikalavo „skubių paaiškinimų“ iš šalies Generalinės medicinos tarybos.
Britų dienraščiui „The Times“, jis teigė, kad „visuomenė pagrįstai tikisi, kad bet kuris gydytojas, dirbantis šioje šalyje, atitiktų aukščiausius profesinius standartus“.
Jungtinėje Karalystėje žurnalistai nustatė 22 gydytojus, kurie buvo drausmiškai bausti arba turėjo apribotas licencijas užsienyje, tačiau Jungtinėje Karalystėje tai nebuvo pažymėta jų profesiniuose įrašuose.
Po žurnalistų užklausų veiksmų ėmėsi ir priežiūros institucijos Vokietijoje, Ispanijoje bei Kipre. Čia taip pat pradėti tyrimai dėl gydytojų, kurie dirba minėtose šalyse, nors jiems buvo uždrausta verstis praktika kitose jurisdikcijose.
15min žurnalistų darbą šiame tyrime rėmė Medijų rėmimo fondas.
