Magnetinė audra iš savo gniaužtų nepaleidžia: užpuls pačiu piko metu

Kone ekstremalų lygį šią savaitę pasiekusi magnetinė audra, panašu, mūsų ilgam palikti nenori. Nors trečiadienį geomagnetinis aktyvumas jau nukrito iki nepavojingo lygio, ketvirtadienį jis ir vėl ims busti – tuo metu, kai dauguma skubėsime į darbus.
Geomagnetinė audra
Geomagnetinė audra / Shutterstock nuotr.

Kaip rašoma tinklalapyje meteofor.lt, ketvirtadienį, birželio 5-ąją, ir vėl bus fiksuojamas ryškesnis magnetinio lauko suaktyvėjimas. Jis sieks 5 balus. Tai jau traktuojama kaip silpna magnetinė audra.

Tokių rodmenų tikimasi nuo 3 val. nakties iki pat 9 val. ryto.

Vėliau geomagnetinis aktyvumas pamažu ims kristi: pasieks 4-is, o galiausiai – ir 2 balus.

Tiesa, ilgai tokie žemi balai neišsilaikys.

Penktadienį, birželio 5-ąją, geomagnetinis aktyvumas šalyje ir vėl svyruos tarp 3-4 balų.

Ką tai reiškia mūsų sveikatai?

Svarbu prisiminti, kad 5 balai jau laikomi riba, kai poveikį gali pajusti jautresni asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ir kitomis ligomis.

Shutterstock nuotr./Vyresnio amžiaus pora
Shutterstock nuotr./Vyresnio amžiaus pora

Kaip anksčiau portalui 15min yra minėjęs gydytojas dr. Julius Kalibatas, „geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų, kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo.“

Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius. Dažniausiai kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kt.

Kaip sau padėti?

Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, patariama:

  • nebūti ilgai lauke,
  • vengti tiesioginių saulės spindulių,
  • sumažinti fizinį krūvį – geriau šias dienas likti namuose.

Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti, o to daryti nereikia.

„Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas bloga nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinksčiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“, – kalbėjo dr. J.Kalibatas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą