Magnetinė audra nesnaudžia: penktadienį ruoškitės naujai atakai

Kiek vasarą lietaus, tiek ir magnetinių audrų. Ilgai ramybės jos neduos ir šį kartą. Naujas roundas mūsų visų laukia jau šį penktadienį.
Geomagnetinė audra
Geomagnetinė audra / Shutterstock nuotr.

Kaip rašoma tinklalapyje meteofor.lt, penktadienį, birželio 27-ąją, nuo pat vidurnakčio bus pastebimas ryškus magnetinio lauko suaktyvėjimas.

Iki pat vidurdienio geomagnetinis aktyvumas Lietuvoje sieks 5 balus.

Tai jau traktuojama kaip silpna magnetinė audra.

Laimei, ilgiau ji mūsų šalyje, panašu, neužsibus. Nuo 12 val. magnetinio lauko stiprumas pradės kristi: pasieks 4, 3, o galiausiai – 2 balus.

Tuo tarpu šeštadienį, birželio 28-ąją, pagal dabartines prognozes, visą dieną bus ramu. Didžiausias magnetinio lauko aktyvumo balas tądien bus 4-i.

Ką tai reiškia mūsų sveikatai?

Svarbu prisiminti, kad 5 balai jau laikomi riba, kai poveikį gali pajusti jautresni asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ir kitomis ligomis.

Shutterstock nuotr./Galvos skausmas
Shutterstock nuotr./Galvos skausmas

Kaip anksčiau portalui 15min yra minėjęs gydytojas dr. Julius Kalibatas, „geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų, kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo.“

Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius. Dažniausiai kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kt.

Kaip sau padėti?

Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, patariama:

  • nebūti ilgai lauke,
  • vengti tiesioginių saulės spindulių,
  • sumažinti fizinį krūvį – geriau šias dienas likti namuose.

Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti, o to daryti nereikia.

„Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas bloga nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinksčiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“, – kalbėjo dr. J.Kalibatas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą