Sekite 15min Google
Žurnale „Sleep Medicine Reviews“ paskelbtoje mokslinių tyrimų apžvalgoje buvo išanalizuoti šešių ankstesnių tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 1,3 mln. žmonių, duomenys. Šiuose tyrimuose buvo nagrinėjami insulto, nelaimingų atsitikimų darbe ir hospitalizacijos rizikos veiksniai.
Mokslininkai nustatė, kad nemigos kamuojami žmonės turėjo 26 proc. didesnę insulto riziką ir 28 proc. didesnę tikimybę patekti į ligoninę dėl bet kokios priežasties.
Iš pirmo žvilgsnio ryšys tarp nemigos ir insulto gali pasirodyti netikėtas, tačiau gydytojai teigia, kad jis turi logišką paaiškinimą.
„Miegas veikia daugelį mūsų sveikatos ir savijautos aspektų, todėl į jį reikėtų žiūrėti rimtai“, – sako Vanderbilto universiteto sveikatos sistemos neurologė, Miego sutrikimų skyriaus vadovė dr. Beth Malow.
Vis dėlto, pasak Šarlotsvilio neurologijos ir miego medicinos centro neurologo bei miego medicinos specialisto dr. W. Christopherio Winterio, šių dviejų būklių ryšys greičiausiai yra sudėtingesnis, nei gali atrodyti.
Kodėl nemiga gali didinti insulto riziką?
Tai ne pirmas tyrimas, kuriame nustatytas ryšys tarp nemigos ir padidėjusios insulto rizikos.
2023 metais žurnale „Neurology“ paskelbtoje analizėje buvo nagrinėjami 31 126 suaugusiųjų duomenys. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie skundėsi nemigos simptomais, per devynerių metų stebėjimo laikotarpį dažniau patyrė insultą. Šis ryšys buvo ypač ryškus tarp jaunesnių nei 50 metų suaugusiųjų.
Nemiga apibūdinama kaip sunkumai užmigti, išmiegoti visą naktį arba kokybiškai išsimiegoti, pasireiškiantys tris ar daugiau naktų per savaitę. Gydytojų teigimu, ji gali didinti insulto riziką keliais skirtingais būdais.
„Miego sutrikimai prisideda prie uždegiminių procesų, didina kraujo krešulių susidarymo tikimybę ir veikia kitus veiksnius, galinčius paskatinti insultą“, – aiškina dr. B. Malow.
Prastas miegas taip pat skatina organizmą išskirti daugiau streso hormono kortizolio, teigia Kalifornijoje esančio „MemorialCare Orange Coast Medical Center“ kraujagyslių chirurgas dr. Christopheris Yi.
Ilgainiui tai gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, padažnėjusio širdies ritmo ir kitų nepageidaujamų pokyčių.
„Šie pokyčiai gali skatinti aterosklerozinių plokštelių kaupimąsi arterijose ir potencialiai didinti širdies smūgio bei insulto riziką“, – sako dr. Ch. Yi.
Pasak jo, nemiga taip pat gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą, padidinti svorio augimo, diabeto ir aukšto cholesterolio kiekio tikimybę. Visa tai yra insulto rizikos veiksniai.
Tačiau dr. W. Ch. Winteris atkreipia dėmesį, kad nemigos ir insulto ryšys gali būti abipusis.
„Žmonės, turintys polinkį patirti insultą, taip pat dažnai yra linkę į nemigą ar kitas būkles, kurios blogina miego kokybę ir reguliarumą“, – aiškina jis.
Pasak gydytojo, galimas ir priešingas poveikis – nemiga gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad pats terminas „nemiga“ dažnai vartojamas pernelyg plačiai ir neretai tampa tiesiog prasto miego sinonimu.
Nemigą galima gydyti įvairiais būdais
Nors naujojoje tyrimų apžvalgoje nebuvo nagrinėjama, ar nemigos gydymas gali tiesiogiai sumažinti insulto riziką, gydytojai pabrėžia, kad rūpinimasis kokybišku miegu gali padėti sumažinti kai kurių insulto rizikos veiksnių tikimybę.
Kitaip tariant, nemigos nereikėtų ignoruoti – ją būtina gydyti.
JAV Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto (NHLBI) duomenimis, nemiga gali būti gydoma įvairiais būdais: gerinant miego higieną, vartojant tam tikrus vaistus ar taikant kognityvinę elgesio terapiją.
Tačiau, pasak dr. W. Ch. Winterio, norint tinkamai gydyti nemigą, pirmiausia dažnai reikia išsiaiškinti, kas trukdo žmogui miegoti.
Gydytojas primena, kad nemiga gali būti tiek atskiras sutrikimas, tiek kitos ligos simptomas.
Kai kuriais atvejais ją sukelia konkrečios fizinės ar psichologinės priežastys.
„Kai nemiga yra simptomas, stengiamės išsiaiškinti pagrindinį sutrikimą – ar tai miego apnėja, vaistų poveikis, nerimas, neramių kojų sindromas – ir gydyti būtent jį“, – aiškina specialistas.
Kitais atvejais, kai nemiga diagnozuojama kaip savarankiškas sutrikimas, gydytojai dažnai taiko nemigai skirtą kognityvinę elgesio terapiją (CBT-I).
Ji padeda išsiaiškinti, kokios žmogaus mintys, įsitikinimai ir emocijos trukdo kokybiškai miegoti.
Šis metodas dažnai laikomas veiksmingiausiu nemigos gydymo būdu.
„Kognityvinė elgesio terapija gali būti labai naudinga, nes apima įvairius gydymo metodus ir padeda pacientams pakeisti įsitikinimus apie miegą“, – sako dr. B. Malow.
Kaip pavyzdį ji pateikia dažną nemigos kamuojamų žmonių mintį: „Jeigu šiąnakt blogai miegosiu, rytoj manęs laukia siaubinga diena.“
Pasak gydytojos, toks įsitikinimas gali dar labiau sustiprinti nemigą.
Kada dėl nemigos reikėtų kreiptis į specialistą?
Jeigu jau kurį laiką sunkiai užmiegate, dažnai prabundate naktį ar rytais jaučiatės nepailsėję, o bandymai pakeisti miego įpročius neduoda rezultatų, gydytojai pataria kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
„Kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba miego specialistą, kuris galės suteikti papildomą pagalbą“, – rekomenduoja dr. B. Malow.
Pasak jos, miego specialistas taip pat gali įvertinti, ar nemigos nesukelia kita medicininė problema, pavyzdžiui, obstrukcinė miego apnėja.
Dr. W. Ch. Winteris pataria nelaukti, kol miego problemos taps itin rimtos.
„Kuo anksčiau, tuo geriau“, – sako jis.
Gydytojo teigimu, tiek nemigą, tiek širdies ir kraujagyslių ligas lengviau kontroliuoti, kai jų imamasi ankstyvoje stadijoje.
Šaltinis: „Prevention“, remiantis mokslinių tyrimų apžvalga, paskelbta žurnale „Sleep Medicine Reviews“.
