Netylanti diskusija – paskiepyti ar neskiepyti: kurie žmonės iš tiesų yra sveikesni?

Internautams niekaip nepamirštant skiepų, jų dėmesį patraukė dar vienas klausimas – ar neskiepyti žmonės iš tiesų sveikesni nei skiepyti? Kai kurie tikina, kad neskiepyti per gyvenimą suserga mažiau ligų, nors turimi moksliniai duomenys tokio spėjimo nepatvirtina.
Skiepai nuo pasiutligės
Skiepai nuo pasiutligės / Shutterstock nuotr.

100 tūkst. niekada neskiepyti?

Viena lietuvė savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo vaizdo klipu, trumpai aptardama, kas jame pasakojama apie neskiepytų žmonių populiaciją.

„JAV yra apie 100 tūkstančių amerikiečių, kurie niekada gyvenime nebuvo skiepyti. Ir jie pasirodė esantys viena sveikiausių šalies gyventojų kategorijų.

Vaizdo įraše pateiktoje diagramoje palyginamas suaugusiųjų lėtinių ligų dažnis tarp skiepytų ir neskiepytų žmonių.

Pas daugumą paskiepytų žmonių yra min. 1 lėtinė liga (60 proc.), ar net – 2 (40 proc.) ir pan., tik 5 proc. neskiepytų žmonių serga 1 lėtine liga.

Daugiau nei 90% neskiepytų žmonių per visą savo gyvenimą nesuserga nė viena lėtine liga!

Aiškiau nebūna (kalba netaisyta – red. past.)“, – pasakojo internautė.

Ekrano nuotrauka iš „Facebook“
Ekrano nuotrauka iš „Facebook“

Vaizdo įraše matyti du asmenys, apžvelgiantys tariamą tyrimą, kuris neva palygino skiepytų ir niekada neskiepytų asmenų sveikatą. Jie perša išvadą, jog neskiepyti žmonės yra gerokai sveikesni visą savo gyvenimą.

Klipe matomi asmenys taip pat pamini, jog niekada neskiepyti vaikai yra kur kas sveikesni ir vėliau praktiškai nesuserga jokiomis ligomis, priešingai nei sulaukę skiepų po gimimo.

Iš kur tokia informacija?

Vaizdo įraše matyti medicinos daktarė Lee Merritt, kuri yra pagarsėjusi dėl savo skleidžiamos dezinformacijos apie COVID-19.

AstraZeneca COVID-19 vakcina.
AstraZeneca COVID-19 vakcina.

Tarp daugiausiai atgarsio sulaukusių jos pareiškimų – teiginiai, kad COVID-19 virusas yra genetiškai sukurtas biologinis ginklas, o skiepai nuo viruso smarkiai padidina mirties nuo jo riziką. Pasak jos, pandemija buvo didžiulis pasaulinis sąmokslas, kuriuo buvo siekiama vykdyti socialinę kontrolę.

Kitas žmogus, matomas klipe, yra advokatas Gregas Glaseris, dalyvavęs inciatyvose sprendžiant su vakcinomis susijusius teisinius klausimus. Jis aktyviai dalyvavo teisiniuose procesuose, kuriuose buvo ginčijami privalomi skiepai. G.Glaserio skleidžiama informacija ir veikla prisidėjo prie dezinformacijos apie skiepus nuo COVID-19 plitimo.

15min anksčiau paneigė šias ir panašias melagienas.

Taip pat skaitykite: Džiaugėsi ir per anksti, ir per vėlai: Florida nepatvirtino, kad COVID-19 skiepai yra biologinis ginklas

Taip pat skaitykite: „Rado“ autizmo ir COVID-19 skiepų ryšio įrodymų tyrime, kuriame apie tai nekalbama

Taip pat skaitykite: Apsiskaičiavo: ar tikrai 6 mėnesių kūdikiams būtinos 7 skiepo nuo COVID-19 dozės?

Tikslių duomenų nėra

JAV piliečių, kurie niekada nebuvo skiepyti, įskaitant vakcinas nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR), poliomielito stabligės, yra tikrai nedaug. Tačiau siekiant nustatyti tikslius skaičius kyla nemažai sunkumų dėl ribotų duomenų.

Shutterstock nuotr./Svarbiausius rekomenduojamus skiepus vaikas gauna iki antrojo gimtadienio
Shutterstock nuotr./Svarbiausius rekomenduojamus skiepus vaikas gauna iki antrojo gimtadienio

Visgi kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, 2022 m. maždaug 1,2 proc. vaikų iki 24 mėnesių amžiaus nebuvo paskiepyti. Nacionalinio vaikų imunizacijos tyrimo (National Immunization Survey-Child, NIS-Child) duomenys buvo analizuojami siekiant įvertinti JAV vaikų aprėptį vakcinomis, kurias rekomenduoja Imunizacijos praktikos patariamasis komitetas, iki 24 mėnesių amžiaus.

2020 m. ir 2021 m. gimusių vaikų buvo paskiepyta mažiau nei 2018 m. ir 2019 m. gimusių vaikų.

Konkrečių duomenų, kiek suaugusiųjų JAV niekada nebuvo paskiepyti, paprasčiausiai nėra. Tačiau, atsižvelgiant į menką neskiepytų vaikų dalį, galima numanyti, jog niekada neskiepytų suaugusiųjų taip pat yra itin mažai.

Minėtas skaičius – 1,2 proc. – sudaro apie 4 mln. asmenų JAV, kur šiuo metu gyvena 334 mln. žmonių. Tai sudaro kiek mažiau nei 48 tūkst. vaikų, kurių per metus gimsta apie 4 mln.

Kadangi tikslių duomenų nėra, su skaičiavimais reikėtų elgtis itin atsargiai. Iš kur advokatas paėmė skaičių 100 tūkst., neaišku, to jis ir pats nenurodė.

Išgelbsti po gyvybę kas 6 minutes

Teiginys, kad neskiepyti asmenys yra vieni iš sveikiausių žmonių, nepagrįstas patikimais moksliniais įrodymais. Vakcinos yra skirtos užkirsti kelią infekcinėms ligoms ir sušvelninti galimas komplikacijas. Dešimtmečius kaupiami duomenys patvirtina, kad paskiepytos grupės patiria mažiau susirgimų ir turi geresnius sveikatos rodiklius.

Yra nemažai įrodymų, kad skiepai išgelbėjo milijonus gyvybių, užkirsdami kelią tokioms ligoms, kaip tymai, poliomielitas ir COVID-19. Tai patvirtina ir pagrindinės pasaulinės sveikatos organizacijos.

Vien COVID-19 vakcinos per vienerius metus užkirto kelią 14,4 mln. mirčių visame pasaulyje. Be to, nesiskiepijusių nuo viruso hospitalizacijos ir mirtingumo rodikliai buvo gerokai didesni nei skiepytų populiacijoje.

123RF.com nuotr./Tymai
123RF.com nuotr./Tymai

Neskiepytų asmenų populiacijos mirties rodikliai gerokai aukštesni. Prieš 1963-aisiais atsirandant skiepams nuo tymų ši liga kasmet į kapus nuvarydavo 2,6 mln. žmonių. Apskaičiuota, kad 2023 m., kuomet vakcina nuo ligos buvo lengvai prieinama, nuo tymų mirė vos 107 tūkst. žmonių – daugiausia jaunesni nei penkerių metų vaikai. 2000-2023 m. skiepai nuo tymų išsaugojo daugiau kaip 60 mln. gyvybių.

Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Jonas Salkas skiepija vaiką nuo poliomielito, 1954 m.
Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Jonas Salkas skiepija vaiką nuo poliomielito, 1954 m.

Prieš atsirandant skiepams nuo poliomielito, ši liga paralyžiuodavo tūkstančius vaikų. XX a. viduryje virusas buvo paplitęs visame pasaulyje ir kasmet pražudydavo daugiau kaip pusę milijono žmonių. Tačiau 5-ajame dešimtmetyje išradus vakciną, metinis susirgimų skaičius sumažėjo nuo 58 tūkst. iki 5,6 tūkst.

Iki 2003 m. poliomielitas buvo endeminis tik 6 šalyse, o 2006 m. šis skaičius sumažėjo iki 4. XXI amžiuje pasiekta dar didesn4 pažanga – per mažiau nei du dešimtmečius visame pasaulyje susirgimų sumažėjo daugiau nei 99 proc.

2021-ųjų liepos duomenimis, tais metais pasaulyje užregistruoti tik 2 laukinio polioviruso atvejai: po vieną Afganistane ir Pakistane.

Haemophilus influenzae B infekcija (Hib) buvo kalta dėl maždaug 20 tūkst. vaikų patirtų smegenų pažeidimų, kurtumo ir mirties. Išradus vakciną, atvejų sumažėjo 99 proc.

PSO vėliava / Denis Balibouse / REUTERS
PSO vėliava / Denis Balibouse / REUTERS

Pasak tyrimo, publikuoto žurnale „The Lancet“, kuriam vadovavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), per pastaruosius 50 metų pasaulinės imunizacijos pastangos išgelbėjo apie 154 mln. gyvybių, t. y. po 6 gyvybes kiekvieną minutę. Dauguma išgelbėtų gyvybių (101 mln.) buvo kūdikių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad imunizacija labiausiai iš visų sveikatos intervencijų prisideda prie to, kad kūdikiai ne tik sulauktų pirmojo gimtadienio, bet ir toliau sveikai gyventų suaugę.

„Vakcinos yra vienas iš galingiausių išradimų istorijoje, leidžiantis išvengti kadaise baimę kėlusių ligų. Vakcinos padėjo išnaikinti raupus, poliomielitas atsidūrė ant ribos, o pastaruoju metu kuriant vakcinas nuo tokių ligų, kaip maliarija ir gimdos kaklelio vėžys, stumiame ligų ribas.

Tęsdami mokslinius tyrimus, investuodami ir bendradarbiaudami galime išgelbėti dar milijonus gyvybių šiandien ir per ateinančius 50 metų“, – teigė PSO generalinis direktorius daktaras Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Daugelis ligų, kurių galima išvengti pasiskiepijus, sukelia sunkių ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, tymai ilgus metus susilpnina imuninę sistemą, todėl daugėja infekcijų. Tuo tarpu COVID-19 gali sukelti širdies uždegimą ir neurologinius sutrikimus, pavyzdžiui, miglotą smegenų veiklą ir lėtinį nuovargį.

Verta paminėti ir tai, kad daugelis neskiepytų asmenų neužsikrečia tam tikromis ligomis, nes skiepyti žmonės užkerta kelią ligų plitimui.

15min verdiktas: melas. Neskiepyti asmenys nėra sveikesni už pasiskiepijusius. Visos svarbiausios sveikatos organizacijos patvirtina, kad vakcinos gerina sveikatą, užkerta kelią ligoms ir mažina mirtingumo rodiklius. Be to, neskiepytų asmenų mirtingumo rodikliai yra aukštesni.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą